Liuteronų Bažnyčios narių įtraukimas į tremtinių sąrašus vykdant 1944 m. Lietuvos vokiečių tremties direktyvas

LTStraipsnyje aptariama pirmoji pokario metų tremtis, kurios aukomis tapo Lietuvos vokiečiai ir dalis lietuvių tautybės evangelikų liuteronų tikybos žmonių. 1944 m. NKVD-NKGB direktyvos skelbė, kad iš sovietų Lietuvos turi būti ištremti visi krašte likę vokiečiai, ir nurodė, kaip reikia juos identifikuoti. Kai kurių valsčių vykdomųjų komitetų pareigūnai nesivargino kruopščia šios tautybės asmenų paieška. Vokiečiais jie įvardijo sporadiškai surašinėdami jų administracinėse vietovėse gyvenusias lietuvių liuteronų šeimas. Tokias vykdomųjų komitetų pažymas nekvestionuodami patvirtino vietos ir apskričių NKVDNKGB organai. Šie žmonės buvo represuoti tik todėl, kad išpažino liuteronų tikėjimą. Reikšminiai žodžiai: Lietuvos vokiečių tremtis, Liuteronų Bažnyčia, Tadžikija.

ENAt the beginning of the new Soviet occupation, the repressive apparatus of the Lithuanian NKVD–NKGB, in coordination with their leadership in Moscow, decided at the end of 1944 to deport the remaining German nationals and their families to remote regions of the USSR. Subsequently, directives issued on 29 November and 16 December 1944, mandated the systematic collection of information regarding the Germans who continued to reside in Lithuania. Although these directives required NKVD–NKGB departments to objectively determine the nationality of such individuals, officials of the Jurbarkas and Šimkaičiai executive committees compiled lists of persons of German nationality by enumerating Lutheran families in villages within their administrative boundaries. Thirty-one families – that is, 130 people, or 16 percent of those deported – were exiled to Tajikistan in 1945 solely because they were Lutherans. Even members of the Lithuanian Lutheran patriotic organisation Pagalba, who had opposed German influence in the Lutheran Church during the interwar period, were condemned to exile. Reports submitted by the executive committees and approved by local and regional NKVD–NKGB officers were unconditionally accepted by the NKVD–NKGB Operational Sector in Vilnius. Despite the Lutheran Church’s efforts to demonstrate to the Soviet Lithuanian authorities that membersof Lithuanian nationality had been unjustly included in the lists of those to be “evacuated,” their attempts to return the deportees to their homeland went unanswered. Keywords: Deportation of Lithuanian Germans, Lutheran Church in Lithuania, Tajikistan.

• Gyventojų mainai tarp Lietuvos ir Vokietijos pagal 1941 m. sausio 10 d. sutartį. Klaipėda : S.Jokužio leidykla-spaustuvė, 2002. 312 p.
• Lietuvių ir vokiečių kaimynystė. Vilnius : Baltos lankos, [2000]. 323 p.
• Lietuvos gyventojų trėmimai 1940-1941, 1944-1953 metais sovietinės okupacijos valdžios dokumentuose: dokumentų rinkinys. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 1995. 625 p.
• Nukentėjusieji dėl kilmės: Lietuvos etninių vokiečių tremtis 1945 m.. Acta historica universitatis Klaipedensis 2009, 18, Antrojo pasaulinio karo pabaiga Rytų Rūsijoje: faktai ir istorinės įžvalgos, 231-249.
• „Priešo tautybės" - vokiečių kilmės Lietuvos gyventojų likimai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Genocidas ir rezistencija 2020, 2 (48), 37-55.
• The Repression of the Evangelical Lutheran Church in Lithuania during the Stalinist Era. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2011. 255 p.