Displaced persons from the Baltic States in Northern Germany: the case of Lübeck and Flensburg

LTVokietijoje perkeltųjų asmenų – dipukų (DP) istorija plačiai tyrinėjama nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio, daugiausia dėmesio skiriant žydų, lenkų ir sovietų perkeltiesiems asmenims. Tačiau unikaliai Baltijos šalių – estų, latvių ir lietuvių – patirčiai Vokietijoje skiriama nedaug dėmesio. Šiame straipsnyje, remiantis vietos archyviniais šaltiniais ir Latvijos perkeltųjų asmenų stovyklų laikraščiais, nagrinėjama Baltijos šalių perkeltųjų asmenų istorija Šiaurės Vokietijoje, ypač Liubeko ir Flensburgo miestuose. Kadangi Liubekas buvo pasienyje tarp britų ir sovietų okupacinių zonų, jis tapo pagrindiniu pabėgėlių centru. Iki 1945 m. pabaigos mieste gyveno apie 11 tūkst. 580 Baltijos šalių pabėgėlių – didelė dalis iš 53 tūkst. 800 Baltijos šalių perkeltųjų asmenų britų okupacinėje zonoje. Daugelis Baltijos šalių DP iš pradžių buvo apgyvendinti privačiuose būstuose, bet vėliau perkelti į DP stovyklas. Flensburge gyveno kiek mažiau, bet gana gausiai Baltijos šalių perkeltųjų asmenų. Čia 1945 m. buvo užregistruoti 1 254 latviai, 928 estai ir 784 lietuviai. Gyvenimo sąlygos DP stovyklose buvo labai įvairios. Kai kuriose stovyklose buvo tinkama gyvenamoji vieta, o kitos buvo perpildytos ir jose trūko elementarių sanitarinių sąlygų. Ilgainiui valdžios institucijos bandė stovyklas suskirtstyti pagal tautybę. Daugelis Baltijos šalių DP įsitraukė į kultūrinę ir švietėjišką veiklą, kūrė savo mokyklas, laikraščius ir institucijas. Baltijos šalių perkeltieji asmenys dėl kultūrinių panašumų apskritai buvo vertinami palankiau nei kitos DP grupės, pavyzdžiui, lenkų ar sovietų DP. Tačiau kilo įtampa dėl apgyvendinimo vietų trūkumo ir priverstinio vokiečių turto konfiskavimo perkeltųjų asmenų apgyvendinimui.Baltijos šalių perkeltieji asmenys Liubeke dalyvavo aktyvioje kultūrinėje veikloje, įskaitant teatro spektaklius, chorus ir sporto renginius. DP laikraščiai atliko svarbų vaidmenį palaikant nacionalinį identitetą ir bendravimą. 1950 m. perkeltųjų asmenų stovyklas perdavus Vokietijos administracijai, likusieji perkeltieji asmenys buvo perkvalifikuoti į „benamius užsieniečius“. Vaikai privalėjo lankyti vokiškas mokyklas, o siekiant palengvinti įsidarbinimą buvo sukurtos profesinio mokymo programos. Paskutinė DP stovykla Šlėzvige-Holšteine buvo uždaryta 1966 m., ir taip baigėsi viena epocha. Raktiniai žodžiai: perkeltieji asmenys, Šiaurės Vokietija, apgyvendinimas, kultūra, organizacijos, laikraščiai, Baltijos šalių ir Vokietijos santykiai.

ENThe history of displaced persons (DPs) in Germany has been studied extensively since the 1980s, with the focus on Jewish, Polish and Soviet DPs. However, the unique experiences in Germany of the Baltic DPs – Estonians, Latvians and Lithuanians – have received little attention. This paper examines the history of Baltic DPs in Northern Germany, particularly in the cities of Lübeck and Flensburg, using local archival sources and Latvian DP camp newspapers. Due to its location on the border between the British and Soviet occupation zones, Lübeck became a central hub for refugees. By the end of 1945, the city was home to approximately 11,580 Baltic DPs – a significant portion of the 53,800 Baltic DPs in the British occupation zone. Many Baltic DPs were initially put up in private housing, but were later moved to DP camps. In Flensburg, a smaller but notable Baltic DP population existed, with 1,254 Latvians, 928 Estonians and 784 Lithuanians registered in 1945. The living conditions in the DP camps varied greatly. Some camps provided adequate shelter, while others were overcrowded and lacked basic sanitation. Over time, authorities attempted to segregate the camps by nationality. Many Baltic DPs engaged in cultural and educational activities, forming their own schools, newspapers and institutions. Baltic DPs were generally viewed more favourably than other DP groups, such as the Polish or Soviet DPs, due to cultural similarities. However, tensions arose over housing shortages and the forced confiscation of German property for DP accommodations. The Baltic DPs enjoyed a vibrant cultural scene in Lübeck, including theatre performances, choirs and sporting events. DP newspapers played a crucial role in maintaining national identity and communication.With the handover of the DP camps to the German administration in 1950, the remaining displaced persons were reclassified as ‘homeless foreigners’. Children were required to attend German schools, and vocational training programmes were set up to facilitate employment. The last DP camp in Schleswig-Holstein closed in 1966, marking the end of an era. Keywords: Displaced persons, Northern Germany, housing, culture, organisations, newspapers, Baltic-German relations.

• Esten, Letten und Litauer in der Britischen Besatzungszone Deutschlands: aus Akten des the Foreign Office. Jahrbücher für Geschichte Osteuropas 2005, 53, 1, 42-57.
• Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje, 1945-1951. Vilnius : Versus aureus, 2012. 607 p.
• Lietuvių muzikai Vokietijoje, 1944-1949. Vilnius : Scena, 2005. 143 p., LXXX iliustr. lap.