Iš Kernavės praeities

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėIš Kernavės praeities
Kita antraštėFrom Kernavė’ s past
AutoriaiBaliulis, Algirdas
ŠaltinisMusninkai. Kernavė. Čiobiškis / sudarytojai: Stanislovas Buchaveckas, Jadvyga Barbaravičienė, Povilas Krikščiūnas Vilnius: Versmė, 2005. P. 153-172.
Reikšminiai žodžiai
LTLietuvos didysis kunigaikštis; Archeologiniai tyrinėjimai; Kernavė
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje pateikiamos žinios apie XIII a. buvusią Lietuvos valstybės sostinę Kernavę – pilių kompleksą ir miestą (kurio pirkliai buvo žinomi Rygoje). XIV a. pirmojoje pusėje Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas Kernavę paliko sūnui Manvydui. Kovose dėl sosto Kernavė buvo sudeginta 1390 m., tik vėlesniuose dokumentuose buvo užsimenama apie Neries pakrantėje buvusio miesto vietą, ją XX a. pabaigoje atrado ir archeologai. XVI–XVIII a. Kernavė žinoma kaip seniūnija, kurios valdytojai nuolat bylinėjosi su bažnyčios (įsteigta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto prieš 1430 m.) klebonais dėl žemės. Pats miestelis buvo menkas, tačiau atsižvelgiant į praeitį 1792 m. vasario 25 d. paskutinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas Stanislovas Augustas suteikė laisvo miesto teises ir herbą – riterį, stovintį vartuose prie miesto griuvėsių, bet po paskutinio Respublikos padalijimo ir prijungimo prie Rusijos tomis teisėmis miestiečiai nebegalėjo pasinaudoti. Be didingų piliakalnių, bažnyčios (statyta 1910–1925 m.), Kernavėje yra dvi koplyčios: mūrinė – Römerių giminės asmenų XIX a. mauzoliejus, ir aštuonkampė tašytų rąstų liaudiško stiliaus koplyčia, pervežta XIX a. iš Jazdovskių Kernavėlės dvaro. [Iš leidinio]

ENThe article presents information about the first capital of the Lithuanian State in the 13th century –Kernavė – a complex of castles and a town (whose merchants were known in Riga). In the first half of the 14th century the Grand Duke of Lithuania Gediminas left it to his son Manvydas. In 1390 the wooden town of Kernavė was destroyed by fire as the outcome of attacks by the Teutonic knights. Only later documents mention the site of a town on the bank of the River Neris, which was found by archaeologists at the end of the 20th century. In the 16th-the 18th century Kernavė was known as a small administrative district whose managers constantly litigated with the deans of the church (established by the Grand Duke of Lithuania Vytautas before 1430) about land. The town itself was very insignificant, however, taking into consideration its past, on 25 February 1792 the last Ruler of the Grand Duchy of Lithuania Stanislovas Augustas granted it the rights of a free town and the emblem – a rider standing in the gate at the ruins of the town. Following the last division of the Republic and its annexation to Russia the town dwellers could not make use of those rights. Apart from majestic hill forts, the Church (built in 1910-1925) there are two chapels in Kernavė: a brick chapel – the Roemer family mausoleum of the 19th century and an octagonal wooden chapel of a folk style brought there from the Jazdovski estate in Kernavėlė.

ISBN9955589000
Mokslo sritisIstorija / History
Susijusios publikacijosMirusiųjų deginimo papročio refleksijos : padavimas apie Migonių piliakalnį / Laurynas Kurila, Vykintas Vaitkevičius. Tautosakos darbai. 2011, 41, p. 107-134.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2730
Atnaujinta2013-04-28 15:42:49
Metrika Peržiūros: 4