Lietuvos kaimo bendruomenių sąjūdis

LTLietuva priklauso tai Europos Sąjungos (ES) šalių grupei, kurioje kaimo gyventojų skaičius yra santykinai didesnis. Nors Lietuvos gyventojų skaičius mažėja, kaimo gyventojų dalis iš esmės nesikeičia. Nepriklausomoje Lietuvoje nuo žemės ūkio reformos pradžios iki pokyčių, susijusių su integracijos į ES pradžia ir pažymėtų SAPARD programa, šalies kaimas ir kaimo bendruomenės viešo diskurso požiūriu buvo socialinėje atskirtyje. Politinė valia, dėmesį sutelkusi į žemės ūkio problemas, kaimą, kaip savitą socialinę infrastruktūrą, ignoravo, o žiniasklaidos priemonės kaimo paveikslą tapė „moralinio varguomenės diskurso“ spalvomis. Nepaisant visų negandų pirmaisiais Nepriklausomybės metais, nuo 2000-ųjų ėmė sparčiai plėstis kaimo bendruomenių centrų sąjūdis. Kaimo bendruomenių centrai ėmėsi ir imasi veiklų, kurios yra skirtos labiau įtraukti gyventojus, mobilizuoti kaimo bendruomenes sprendžiant įvairias kultūrines, socialines, ekonomines ir politines vietos problemas. Centrų raida apima kelis etapus, tačiau savo veiklą norintys plėsti kaimo bendruomenių centrai neretai patenka į institucinius konfliktus, juo labiau, kad kaimo bendruomenių vaidmuo vietos savivaldoje teisės požiūriu iš esmės nėra apibrėžtas. Bene didžiausią pavojų kaimo bendruomenėms kelia silpstančios kaimo institucinės infrastruktūros, ekonominės raidos stagnacija, kurią lemia potencialių darbuotojų emigracija iš kaimo ir kaimo gyventojų senėjimas. Procesus išjudinti galėtų tik naujų darbo vietų kūrimas, papildomas darbas arba darbas ne visą darbo dieną, šeimos įsipareigojimų ir darbo galimybių derinimas.

ENLithuania belongs to the group of European Union states where the number of rural residents is relatively higher. Although the number of residents of Lithuania is decreasing, the share of rural residents stays practically the same. In independent Lithuania, national rural areas and rural communities experienced social exclusion with regard to the public discourse from the launch of the land reform to the changes related to the beginning of the EU integration under the programme SAPARD. The political will, having concentrated all its attention on agricultural issues, ignored rural areas as a peculiar social infrastructure, whereas mass media depicted them as “a moral underclass”. In spite of all hardships of the first years of independence, the network of community centres began expanding rapidly in 2000. Rural community centres have engaged and still engage in activities which are aimed at attracting residents and mobilising rural communities while solving various local cultural, social, economic and political problems. The development of centres covers several stages, however, rural community centres wishing to expand their activities, get involved into institutional conflicts, especially taking into account the fact that the role of rural community in local self-governance has not been properly defined from the legal point of view. Weakening rural institutional infrastructures and stagnation of economic development are almost the most serious peril for rural communities. It is determined by the emigration of potential labour force from rural areas and ageing of rural residents. The situation could be improved only by establishing new job places, additional or part-time jobs, and reconciliation of family and professional commitments.

• Lietuvos bendruomenių centrų veikla vietos bendruomenėse. Kiekybinio tyrimo apžvalga. Regional formation and development studies. 2018, Nr. 2 (25), p. 106-118.
• Tarp miesto ir kaimo: ką reprezentuoja kaimo bendruomeninės organizacijos Lietuvoje?. Filosofija. Sociologija 2023, t. 34, Nr. 2, p. 128-138.