Senbuviai, atėjūnai ir kultūros paveldas: Lietuvos vietos bendruomenių sąveikos ir konfliktai

LTKultūros paveldas gali būti aktualus ir naudingas telkiantis vietos bendruomenėms,formuojantis jų bendrai tapatybei. Visgi realybėje egzistuoja ne tik pozityvi šių sąveikų pusė. Pagrindinis klausimas, gvildenamas šiame straipsnyje, yra susijęs su pokyčiais, kuriuos patiria vietos bendruomenės, kai šalia senųjų gyventojų vis dažniau atsiranda naujakurių, kitaip vadinamų atėjūnais. Atėjūnai – tai iš kitur atvykę naujieji gyventojai, ne vietos žmonių kuriami nauji verslai, naujos institucijos ar ne vietiniai jų darbuotojai. Atsikėlę ar įsikūrę jie pradeda naudotis ir vietos paveldu. Vietos gyventojų sudėties pokyčiai, populiarėjantis kultūrinis turizmas ir kitos realijos skatina įsigilinti į jų daromą poveikį vietos bendruomenėms, visų pirma vietos senbuviams, – galbūt tai juos paskatina atkreipti dėmesį į šalia esantį kultūros paveldą, naujai jį suvokti, o gal visgi tai kelia daugiau konfliktų nei pozityvių pokyčių? Nagrinėjant Lietuvos miesteliuose vykstančias vietos senbuvių, atėjūnų ir kultūros paveldo sąveikas ir tendencijas išryškėja, kad atėjūnai ten, kur jie sudaro didesnes ar veiklesnes grupes, linkę burtis į atskiras bendruomenes arba sudaryti savus socialinius burbulus. Atėjūnai, nors ir turėdami akiratyje vietos senbuvius, dažniau siekia būtent savų tikslų, o senbuviai atėjūnus neretai suvokia per pragmatiškumo prizmę. Egzistuoja ir skirtingi paveldo traktavimai: atėjūnai orientuojasi į materialųjį, o senbuviams aktualesnis yra nematerialusis paveldas, kaip parankesnis kuriant jų bendruomeniškumą. Analizuoti atvejai atskleidžia, kad paveldas tampa ne tik komunikacijos, bet ir konfliktų šaltiniu, kai senbuvių bendruomenėms atsiranda atskirties nuo vietos paveldo jausmas. Reikšminiai žodžiai: vietos bendruomenės; kultūros paveldas; bendruomeniškumas; konfliktai; miesteliai.

ENCultural heritage may become relevant and beneficial for summoning local communities and forming their shared identity. Yet, in reality, there are the two sides of these interactions, and not merely the positive one. The main issue investigated in this article pertains to the developments experienced by local communities when, along with the old-time residents, newcomers are becoming more and more numerous, who are also referred to as invaders. These newcomers are new residents coming from elsewhere. These are also new businesses created by non-locals, new institutions, and their staff – those who are not the locals. Upon moving in and settling down, the newcomers start using the local heritage as well. The changes taking place in the structure of the local population, along with cultural tourism, whim has been getting ever more popular, as well as other realia invite to take a closer look at the impact being made on the local communities, primarily on the ‘old-timers’ of the place: Could these developments prompt the old-timers to take note of the cultural heritage surrounding them, and develop a novel perception of this heritage, or maybe this brings more conflicts than collective developments? When exploring the interactions between the ‘old-timers’ and the newcomers regarding the heritage, as well as the developing trends, a pattern is observed that newcomers, wherever they constitute larger or more active groups, tend to gather into separate communities or create social bubbles of their own. Although newcomers do consider the presence of the local ‘old-timers’, more commonly, they seek to fulfill their own objectives, whereas the ‘old-timers’ treat the newcomers somewhat more pragmatically.Heritage is also perceived in different ways: while the newcomers are more interested in the tangible heritage, the ‘old-timers’ find intangible heritage to be of more relevance as it is more appropriate for building up their sense of community. The study cases reveal that heritage becomes a source of not only communication, but also conflicts, as the ‘old-timer’ communities develop a feeling of getting deprived of the local heritage. Keywords: local communities; cultural heritage; sense of community; conflicts; small towns.

• Lietuvos kaimo bendruomenių sąjūdis. Konferencija: "Vietos savivalda ir bendruomenės Lietuvoje". Vilnius: Vilniaus bendruomenių asociacija, 2010. P. 55-61.
• Panemunės pilies kaip paveldo objekto ir verčių visumos, poveikis aplinkai, siekiant vietovės sinergijos. Studija. Kultūros paminklai 2017, 21, 79-111.
• Paveldo industrija Lietuvoje. Lietuvos istorijos studijos 2006, 17, 87-96.
• Vietos ir bendruomenės įtaka vertinant reikšmingus, didelės apimties architektūros paveldo objektus. Kultūros paminklai 2016, 20, 32-42.