Ričardo Gavelio postkolonijinis žmogus

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Ričardo Gavelio postkolonijinis žmogus
In the Book:
XX amžiaus literatūros teorijos: konceptualioji kritika / parengė Aušra Jurgutienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2010. P. 355-369
Anksčiau paskelbta knygoje: Kita vertus... : straipsniai apie lietuvių literatūrą / Violeta Kelertienė. Vilnius: "Baltų lankų" leidyba, 2006
Keywords:
LT
Ričardas Gavelis; Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Lietuvių literatūra / Lithuanian literature; Proza / Prose.
Summary / Abstract:

LTPirmojoje straipsnyje dalyje siekiama atskleisti postkolonijinio žmogaus paveikslą pirmajame Ričardo Gavelio trilogijos – „Vilniaus pokeris“, „Vilniaus džiazas“, „Paskutinioji žemės žmonių karta“ – romane (1989), kuriame aiškiai išreikšta kolonijinį būvį reflektuojanti šeimininko-vergo dichotomija, savigynos ir aukos opozicija, melo ir tiesos paieškų opozicija. Ieškojimų tipo romanas turi herojų arba antiherojų, kuris bando sunaikinti drakoną, „Vilniaus pokerio“ atveju – Vilniaus basiliską, savo gniaužtuose laikantį visą miestą. Vytautas Vargalys – degradavusi figūra sovietų okupuotame Vilniuje, tačiau jis tebekovoja kaip Vytautas Didysis. Toks dvejinimas reprezentuoja psichologinį kolonizuotojo charakterį, kuris ir sudaro homo lithuanicus. Gavelio veikalas atmeta tipiškus nacionalizmo mitus ir drįsta atakuoti Vilniaus šventenybę. Autorius parodo sugniuždytą tautą ir kvestionuoja jos išlikimo mitą, sukurtame pasaulyje palikdamas tik atėjūnų išnaudotus ir asimiliuotus silpnuosius. Viršenybė prieš menkumą, identiteto konstravimas ir išlaikymas prieš konformizmą ir asimiliaciją, bejėgiškumas prieš galią – šios prieštaros nusako kolonizuotojo būvį. Antrojoje straipsnio dalyje analizuojamas trečiasis trilogijos romanas (1995) – pirmame tome aprašyta pati kolonijinė padėtis, o šiame pateikiamas jau postkolonijinis periodas. Čia Gavelis kuria ironišką „naujojo lietuvio“ portretą, kuriam leidžiama gyventi laisvėje ir blaškytis po pasaulį. Atsivėrimas pasauliui postkolonijinį žmogų priverčia suvokti, kad jis nėra nei unikalus, nei vienišas – visi esame postkolonijinės būtybės.Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Postkolonijinė kritika; Postkolonijinė literatūra; Ričardas Gavelis; Romanas; Vilniaus pokeris; Lithuanian Literature; Novel; Post-Colonial Criticism; Post-Colonial Literatures; Ričardas Gavelis; Vilnius Poker.

ENThe first part of the article is about the post-colonial image of a human in the first novel (1989) of Ričardas Gavelis' trilogy (“Vilniaus pokeris”, “Vilniaus džiazas”, “Paskutinioji žemės žmonių karta”) that clearly expresses the dichotomy of the master and the slave that reflects the colonial being, the opposition of self-defence and victim and the opposition of lie and truth. The quest-type novel has a hero and antihero who try to defeat a dragon; in case of “Vilniaus pokeris”, Vilnius basilica has the whole town in its grip. Vytautas Vargalys is a degraded figure in Vilnius that is occupied by the Soviets, however, he still fights as Vytautas the Great. This kind of doubling represents a psychological character of the colonizer which makes the homo lithuanicus. Gavelis' novel rejects standard myths of nationalism and dares to attack Vilnius sanctity. The author depicts a prostrated nation and questions a myth of its survival by leaving only the people who were used-up and assimilated by immigrants in a created world. The being of a colonizer is described by oppositions of superiority and nullity, identity making and retention against conformism and assimilation, and helplessness against power. The second part of the article analyses the third novel (1995) of the trilogy: the first novel is about the colonial situation and this novel is about the post-colonial period. In this novel Gavelis created an ironic portrait of “a new Lithuanian” who is allowed to live in freedom and trot about the world. Opening to the world makes the post-colonial human to understand that he is not neither unique nor lonely because all of us are post-colonial creatures.

Related Publications:
Diasporos tapatybė moterų prozoje : Monicos Ali "Plytų gatvė", Dinos Rubinos "Aukštieji venecijiečių vandenys", Irenos Mačiulytės-Guilford "Prisilietimas" / Žydronė Kolevinskienė. Kultūrų dialogai šiuolaikinėje lietuvių literatūroje / sudarė Vytautas Martinkus, Reda Pabarčienė. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009. P. 268-286.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/26687
Updated:
2013-04-28 21:06:22
Metrics:
Views: 62
Export: