Guilt, sympathy, and cooperation : EU-Baltic relations in the early 1990s

LTPosovietinėje Estijos, Latvijos ir Lietuvos istorijoje Europos Sąjungai (ES) tenka centrinis vaidmuo beveik visose šių valstybių viešųjų diskursų srityse. ES dominuoja visur – nuo geopolitikos iki ekonomikos ir kultūros klausimų; ji šlovinama, kaltinama, bet niekad nelieka ignoruojama. Šiame straipsnyje nagrinėjami ES ir Baltijos valstybių ryšiai paskutinį XX a. dešimtmetį. Laikotarpis nuo 1990 m. kovo mėnesio iki 1993 m. reprezentuoja kritinį momentą ES ir Baltijos valstybių santykiuose. Per šiuos metus Estija, Latvija ir Lietuva padėjo būsimos savo narystės Europos Sąjungoje pamatus. Europos Bendrija savo ruožtu įsipareigojo įtraukti tris pokomunistines šalis į savo plėtros procesus. Šiame straipsnyje sugrįžtama į pačią ES ir Baltijos valstybių bendradarbiavimo pradžią, užsibrėžiamas tikslas atskleisti veiksnius, lėmusius vis glaudesnį politinį ir ekonominį ES ir Estijos, Latvijos bei Lietuvos bendradarbiavimą. Skandinavijos valstybių narystė ES, sovietinių pajėgų išvedimas iš Baltijos valstybių teritorijų bei parlamentiniai rinkimai Rusijoje padėjo ES ir Baltijos valstybėms suartėti Bendrijos plėtros kelyje. Vis dėlto giluminė tokio suartėjimo priežastis yra neatsiejama nuo istorinės kaltės jausmo. Šio straipsnio autorius iškelia ir pagrindžia mintį, kad ES ir Baltijos valstybių ryšių tvirtėjimo procesų XX a. pabaigoje neįmanoma iki galo suprasti už analizės ribų paliekant „juodosios trejybės“ – Miuncheno suokalbio, Molotovo–Ribentropo pakto ir Jaltos sutarties – pasekmes ir istorinę reikšmę.Reikšminiai žodžiai: Baltijos valstybės; ES plėtra; Eu plėtra, Baltijos valstybės, kolektyvinė kaltė; Kolektyvinė kaltė; Baltic states; Collective guilt; EU enlargement.

ENThe period between March 1990 and June 1993 represents the critical window for European Union (EU)–Baltic relations. During this time Estonia, Latvia, and Lithuania laid the foundation for future EU membership. For its part, the European community made a commitment to include the three republics in the process of enlargement. This paper traces the beginnings of EU–Baltic cooperation and examines factors that led to growing political and economic convergence. Nordic membership in the EU, ex-Soviet troop withdrawal, and Russian parliamentary elections were instrumental in bringing both sides together on the road to enlargement, but collective guilt provided the underlying rationale. In this paper, the author argues that it is impossible to understand fully this process of convergence without taking into account the connotations and consequences of the "black trinity": the Munich pact, the Molotov-Ribbentrop pact, and the Yalta agreement. [From the publication]