Gydytojo kataliko vaidmuo šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje

LTStraipsnyje pateikiami duomenys apie Lietuvos inteligentijos, tarp jų ir gydytojų, veiklą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę tiek 1918, tiek 1990 metais. Po 1831 ir 1863 metų sukilimų lietuviai aukštojo mokslo siekti galėjo tik Rusijos universitetuose. Juose vyravo pozityvizmo, materializmo idėjos; jas ir perėmė mūsų tautiečiai. Kadangi baigę studijas tik gydytojai ir dvasininkai tegalėjo grįžti tėvynėn, tad gydytojai, dažniausiai buvę laisvamaniai, nedalyvavo krašto katalikų veikloje. Tik tie, kurie jau XX a. pradžioje galėjo studijuoti Vakarų universitetuose, dažnai būdavo paveikti krikščioniškojo auklėjimo, todėl grįžę gimtinėn pamažu skleidė visuomenėje katalikiškas idėjas. Tačiau Kauno medicinos fakultete ilgai vyravo socializmo ir materializmo idėjos. Jas pradėjo stumti įsikūrusi ateitininkų organizacija ir 1928 m. gegužės d. medicinos fakultete įsisteigęs jos skyrius „Gaja“. 1939 m. „Gajoje“ buvo 160 studentų ir nemažai jau studijas baigusių gydytojų. Sovietams okupavus Lietuvą, visos organizacijos buvo uždarytos. Grįžus antrajai sovietų okupacijai daugelis gydytojų katalikų pasitraukė į Vakarus, dalis likusių buvo ištremta į Sibirą, dalis prisitaikė gyventi okupacijos sąlygomis ir nesireiškė visuomeninėje veikloje. L. L. Mačiūnas 1996 m. vasario 20 d. atkūrė Vilniaus universiteto Medicinos fakultete „Gają“, tačiau išgyvavusi apie 5-6 metus ji užgeso. Iki šiol nežinoma, kiek Lietuvoje yra gydytojų katalikų, kurie savo darbe vadovaujasi Evangelijos ir Bažnyčios mokymu. Gydytojo kataliko vaidmuo šiuolaikinėje Lietuvoje yra susijęs su: visuomenės moralinėmis nuostatomis, paties gydytojo pasaulėžiūra. Gydytojas katalikas, norėdamas diegti krikščioniškas pažiūras savo darbe, turi vadovautis Hipokrato priesaika, enciklika „Evangelium vitae“, Sveikatos apsaugos darbuotojų chartija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Katalikų Bažnyčia; Katalikų gydytojai; Valstybė; Inteligentija; Krikščionybė; Catholic church; Catholic doctors; State; Intelligentsia; Christianity.

ENThe article provides data about the activities of Lithuanian intellectuals, including physicians, in restoring Lithuania’s independence in both 1918 and 1990. After the uprisings of 1831 and 1863 Lithuanians could receive higher education only in Russian universities, wherein there dominated the ideas of positivism and materialism. Because only physicians and priests could return to their homeland after completion of studies, most of the physicians were free-thinkers, who did not participate in Catholic activities. Only those, who at the beginning of the 20th century were able to study in Western universities, were often influenced by Christian education and, having returned home, were gradually spreading Christian ideas in their society. However, the ideas of positivism and materialism dominated for a long time in Kaunas Faculty of Medicine. The role of a Catholic doctor in the Lithuanian society today is related to the moral regulations of the society and the world view of an individual doctor. The Catholic doctor, desiring to spread Christian views in his work, has to adhere to the Hippocratic oath, the encyclical “Evangelium Vitae” and the charter of the health workers. There are two Catholic doctors’ organisations operating in Lithuania: the Section of Medicine of the Lithuanian Catholic Academy of Science and the Lithuanian Association of the World Federation of Doctors “For Human Life”, which work closely together, arrange seminars, conferences, seek to prevent passing of the laws that negate dignity of man as of the moment of conception to natural death.