Klinikinė pastoracija paliatyviosios slaugos kontekste: egzistencinė parama mirštančiam pacientui ir slaugytojai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Žurnalų straipsniai / Journal articles
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Klinikinė pastoracija paliatyviosios slaugos kontekste: egzistencinė parama mirštančiam pacientui ir slaugytojai
Alternative Title:
Clinical pastoral care in the context of palliative nursing: existential support for the dying patient and the nurse
In the Journal:
Soter, 2026, 98 (126), 39-54
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojama klinikinės pastoracijos vieta ir reikšmė paliatyviosios slaugos kontekste, klinikinę pastoraciją konceptualizuojant kaip egzistencinio palaikymo praktiką, orientuotą ne tik į mirštantį pacientą, bet ir į slaugytoją, profesinėje aplinkoje nuolat susiduriančią su mirtimi, kančia ir netektimi. Straipsnis grindžiamas prielaida, kad gyvenimo pabaigos situacijos iš esmės peržengia vien biomedicininio ar psichologinio aiškinimo ribas, nes jos neišvengiamai kelia egzistencinius klausimus, susijusius su gyvenimo prasme, orumu, santykiais, kaltės ir vilties patirtimis bei mirties neišvengiamumo priėmimu. Straipsnyje pirmiausia apibrėžiama klinikinės pastoracijos samprata ir nagrinėjami jos teologiniai bei antropologiniai pagrindai, pabrėžiant ryšį su holistiniu žmogaus modeliu. Parodoma, kad paliatyvioji slauga, kuria siekiama visuminės paciento priežiūros, negali būti suprantama vien kaip fizinių simptomų valdymas, bet turi apimti ir dvasinę-egzistencinę žmogaus dimensiją. Šiame kontekste klinikinė pastoracija pristatoma kaip struktūrinė praktika, galinti padėti integruoti medicininę, psichologinę ir dvasinę pagalbą. Straipsnio skyriuose analizuojami mirštančio paciento dvasiniai poreikiai – prasmės paieška, santykių peržiūra, atleidimo ir susitaikymo siekis, taip pat aptariama slaugytojos profesinė ir egzistencinė patirtis, kurią formuoja nuolatinis buvimas mirties akivaizdoje. Analizuojant Lietuvos sveikatos priežiūros kontekstą, atskleidžiamas klinikinės pastoracijos praktikos fragmentiškumas ir jos dažnas redukavimas iki religinių patarnavimų, o tai riboja galimybes nuosekliai ir sistemiškai atliepti tiek paciento, tiek slaugytojos dvasinius poreikius.Nuoseklus klinikinės pastoracijos integravimas į paliatyviosios slaugos praktiką yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti orią paciento gyvenimo pabaigos patirtį, stiprinti slaugytojos profesinį ir egzistencinį tvarumą bei kurti humaniškesnę, į asmens visumą orientuotą sveikatos priežiūros sistemą. Raktažodžiai: klinikinė pastoracija, paliatyvioji slauga, slaugytojos patirtis, holistinė sveikatos priežiūra, gyvenimo pabaigos priežiūra.

ENThe article provides a systematic analysis of the place and significance of clinical pastoral care within the context of palliative nursing, conceptualizing it as a practice of existential support oriented not only toward the dying patient but also toward the nurse, who is continually confronted with death, suffering, and loss in the professional environment. The article is grounded in the assumption that end-of-life situations fundamentally transcend purely biomedical or psychological explanatory frameworks, as they inevitably raise existential questions related to the meaning of life, human dignity, relationships, experiences of guilt and hope, and the acceptance of the inevitability of death. Employing theoretical-analytical and conceptual problem-oriented analysis, the article first defines the concept of clinical pastoral care and its theological and anthropological foundations, highlighting its connection with a holistic model of the human person. It demonstrates that palliative care, which seeks comprehensive patient care, cannot be understood solely as the management of physical symptoms but must also encompass the spiritual-existential dimension of the person. The article argues that clinical pastoral care should be integrated into the palliative nursing system as an inseparable component of holistic care, rather than as an additional or incidental form of support. It is concluded that the consistent integration of clinical pastoral care into palliative nursing practice is a necessary condition for ensuring a dignified end-of-life experience for patients, strengthening nurses’ professional and existential sustainability, and fostering a more humane health care system oriented toward the wholeness of the person. Keywords: clinical pastoral care, palliative nursing, nurses’ experience, holistic health care, end-of-life care.

DOI:
10.7220/2335-8785.98(126).3
ISSN:
1392-7450; 2335-8785
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/26102
Updated:
2026-11-16 16:30:01
Metrics:
Views: 2
Export: