Psichologinių ir socialinių charakteristikų svarba lietuvių emigraciniams ketinimams bei emigravimui : disertacija

LTDisertacijoje nagrinėjama ilgalaikė lietuvių emigracija, kurios ypatumus siekiama atskleisti per emigracinių ketinimų ir emigravimo analizę, pasirinkta skerspjūvio tyrimo strategija. Darbe siekiama išsiaiškinti, kokie psichologiniai (asmenybės savybės, asmens savimonės charakteristikos, psichologinės savijautos rodikliai) bei socialiniai (socio-demografiniai ir socio-ekonominiai) veiksniai ir kaip yra susiję su lietuvių ketinimais emigruoti ir emigravimu. Keliamos prielaidos, jog ne tik socialinių, bet ir psichologinių charakteristikų išskyrimas yra naudingas ir teikia papildomos informacijos analizuojant lietuvių emigraciją, o ketinantys emigruoti ir emigravę asmenys tarpusavyje yra panašesni pagal analizuojamas psichologines ir socialines charakteristikas lyginant su emigruoti neketinančiais lietuviais. Empirinėje darbo dalyje pristatomi trejus metus vykdyto tyrimo rezultatai. Apibendrinus tyrimo duomenis nustatyta, kad ketinantys emigruoti ir emigravę lietuviai pasižymi pozityvesniu psichologinių charakteristikų portretu. Tyrimo rezultatai parodė, jog ekonominė šalies situacija ar subjektyvus jos vertinimas nėra svarbiausi veiksniai, prognozuojantys lietuvių ketinimus emigruoti. Svarbiausios psichologinės charakteristikos, nusakančios vyrų ketinimus emigruoti bei emigravimą yra asmenybės savybės, o aiškinant moterų ketinimus emigruoti bei emigravimą, didžiausią paaiškinamąją vertę įgyja psichologinės savijautos veiksniai.

ENThe study analyses a long-term emigration of Lithuanians. The peculiarities of emigration are disclosed by analysis of emigrational intentions and emigration itself. The main aim of this research is to analyse what psychological (personality traits, personal identity and psychological well-being) and social (socio-demographic and socio-economical) factors and how are related to Lithuanians’ intentions to emigrate and emigration. Research originates from the idea, that emphasis not only of social but also of psychological characteristics is useful and provides additional information in analysis of Lithuanian emigrational intentions and emigration. It is expected that Lithuanian emigrants and Lithuanians intending to emigrate are more similar according to their psychological and social characteristics in comparing with individuals who do not intend to emigrate. The empirical part of the dissertation presents the results of cross-sectional survey. The results show that emigrants and intended to emigrate Lithuanians (both males and females) have more positive portrait of psychological characteristics than those who do not intend to emigrate. It was confirmed that subjective evaluation of socio-economical situation is not the main prerequisite of Lithuanian emigrational intentions. Personality traits appear as the strongest psychological characteristics explaining male intentions to emigrate and emigration; while psychological well-being characteristics acquire the biggest explanatory value in explaining females’ intentions to emigrate and emigration.

• Asmenybės ir motyvacinių veiksnių reikšmė paaiškinant vairuotojų, netekusių teisės vairuoti, rizikingą vairavimą / Justina Slavinskienė, Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, Auksė Endriulaitienė, Laura Šeibokaitė, Rasa Markšaitytė. Visuomenės sveikata. 2018, Nr. 1 (80), p. 86-97.
• Kokybinė studentų ketinimo emigruoti arba planuoti savo ateitį Lietuvoje socialinių ir psichologinių veiksnių analizė / Asta Tiškutė, Jolanta Sondaitė. Socialinis darbas. 2011, t. 10, Nr. 2, p. 365-376.
• Lietuvos studentų emigracinės nuostatos: struktūra ir kaita 2003–2017 m / Dalia Antinienė, Rosita Lekavičienė. Pedagogika. 2018, 132, p. 63-80.
• Motivating employees in small and medium business enterprises in the context of intense workforce emigration / Junona Almonaitiene. Socialiniai mokslai. 2011, Nr. 2 (72), p. 7-15.
• The Relationship between the vocational teachers’ personality traits and the work motivation / Kristina Kovalčikienė, Giedrė Genevičiūtė-Janonė. International journal of psychology: a biopsychosocial approach. 2018, Nr. 22, p. 135-159.