Sakinių su sangrąžiniais veiksmažodžiais semantinės struktūros

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Sakinių su sangrąžiniais veiksmažodžiais semantinės struktūros
Alternative Title:
Semantic structures of the sentences with reflexive verbs
In the Journal:
Keywords:
LT
Lietuvių kalba; Nesangrąžinis veiksmažodis; Sakiniai su sangrąžiniais veiksmažodžiais; Sakinys; Sangrąža; Sangrąžinis veiksmažodis; Semantinė struktūra.
EN
Lithuanian language; Non-reflexive verb; Reflexive particle; Reflexive verb; Semantic structure; Semantic structures; Sentence; Sentences with reflexive verbs.
Summary / Abstract:

LTVyraujanti sangrąžinių veiksmažodžių subjektinės orientacijos reikšmė lemia, kad sakinių su jais semantinės struktūros šiek tiek kinta, komponentų funkcijos įgauna papildomų reikšmių, bet semantinis tipas iš esmės nesikeičia. Sakinių su sangrąžiniais veiksmažodžiais sintaksinės struktūros komponentai išreiškia sudvejintas semantines funkcijas. Sangrąžiniais veiksmažodžiais reiškiamas subjekto sferos ribojimas ar siaurinimas yra palankus perteikti vien tik su subjektu susijusius veiksmus ar būsenas. Dėl to susidaro visiškai tapačios semantinės struktūros su sangrąžiniu ir nesangrąžiniu veiksmažodžiu. Tokie sakiniai reiškia dviejų skirtingų krypčių veiksmų egzistavimą vienoje sintaksinėje struktūroje, dėl to skiriasi ir semantinės struktūros. Sangrąžos reikšmės prisidėjimą gali lydėti veiksmažodžio leksinės reikšmės skirtumai, savi daiktavardinių komponentų morfologiniai požymiai bei sintagminiai pakitimai – įtraukiami nauji komponentai ar tipišką raišką įgauna struktūroje esantieji. Tą pačią semantiką gali sukurti ir vieni lydimieji rodikliai. Tai leidžia tvirtinti, kad sangrąža yra tik vienas, kad ir pagrindinis, iš aptartųjų santykių reiškimo būdų, funkciškai gretintina su įvairių kalbos lygmenų tos pačios paskirties vienetais. Funkciniu onomasiologiniu požiūriu sangrąžinių veiksmažodžių struktūros egzistuoja greta kitų raiškos būdų tam tikram situacijų tipui perteikti. Papildomos informacijos sluoksnis, nulemtas kalbėtojo komunikacinių tikslų, pareikalavo tam tikrų raiškos būdų, jie ir susidarė iš įvairių kalbos lygmenų.

ENSemantic structures with reflexive and non-reflexive verbs are discussed in the article. By comparing the syntactical semantic structures of the morphologically close predicates, it is aimed to determine how close they are. Such comparison helps to solve more general problem of relations of semantic structures of sentences in the Lithuanian language. The meaning of reflexive particle is firstly associated with the coming of orientation of subjective action. The differences of appropriate structures can be grouped in accordance with change nature of action orientation and strength of change. By the evaluation of sentences with semantic structures in the reality representation aspect, it has been determined that the changes of action orientation do not change the type of semantic structures but convey other denotative situation. The differences between the structures with reflective and non-reflective verbs are more related to syntactical than to semantic plane. By evaluation of such structures in the aspect of syntax realisation, the differences of expression can be related to intention of the speaker and communication purposes. Excluding the reflexive particle, there are other lexical, morphological and syntactical ways to convert the subjective orientation of the action or symmetric action as well. The reflexive particle is one of functionally close language means of different language levels enabling to convert appropriate syntactical semantic relations. [From the publication]

ISSN:
1407-4737
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/25648
Updated:
2013-05-16 13:26:23
Metrics:
Views: 40
Export: