Klaipėdos krašto atplėšimas nuo Lietuvos 1939 metais - Antrojo pasaulinio karo katalizatorius?

LTNagrinėdami Antrojo pasaulinio karo ištakas ir genezę, istorikai kompleksinėje įvykių sekoje neretai mini 1939 m. kovo mėnesį įvykdytą Klaipėdos krašto atplėšimo nuo Lietuvos ir prijungimo prie Vokietijos faktą, per daug prie jo neapsistodami, daugiau dėmesio skirdami 1938 m. Austrijos „anšliusui“, 1938 m. Miuncheno konferencijai ir Čekoslovakijos destrukcijai su jos lemtingais akordais 1939 m. kovo viduryje. Klaipėdos atvejis vis dėlto ypač vertas dėmesio, nes jis reiškė paskutinę Vokietijos reicho teritorinę ekspansiją prieš karą, įvyko be tiesioginės karinės konfrontacijos, kadangi Lietuva nusileido ultimatumui iš Berlyno. Vokietijos invazija į Lenkiją 1939 m. rugsėjo 1 d., virtusi pasauliniu karu, nustelbė Klaipėdos krašto prijungimo prie Reicho 1939 m. kovo 22–23 d. neeilinę reikšmę lemtingų prieškarinių įvykių grandinėje. Joje užsienio istorikai daug dėmesio skiria aštrėjusiai Vokietijos-Lenkijos santykių įtampai dėl vokiečių kelto Dancigo ir eksteritorinio koridoriaus į Rytprūsius reikalavimų, taip pat Vokietijos ir Sovietų Sąjungos politiniam suartėjimui, vedusiam į vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą ir t. t. Šio straipsnio pavadinime vartodami terminą „katalizatorius“, o pačiame straipsnyje argumentuodami šio rezonansinio žodžio panaudojimą perkeltine prasme, siekiame pabrėžti nepaprastą Klaipėdos (Mėmelio) klausimo tarptautinę reikšmę tolesniam įvykių eigos greitėjimui. Tai turėjo toli siekiančių pasekmių platesnei to meto tarptautinei erdvei.1939 m. Vakarų demokratinių šalių žiniasklaidos ir kitų istorinių šaltinių nagrinėjimas atskleidžia, kad nacionalsocialistinės (toliau – NS) Vokietijos griežtas Klaipėdos krašto problemos sprendimas ultimatumu ir grasinimas panaudoti invazijai gilyn į Lietuvą karines pajėgas prieš mažą kaimyninę šalį paspartino kitų Europos valstybių pasirengimą neišvengiamiems ginkluotiems konfliktams. Tai įgijo svarbų vaidmenį formuojant visos geopolitinės erdvės tarp Vokietijos ir SSRS likimą. Galiausiai tai prisidėjo prie vėlesnių susitarimų dėl įtakos sferų pasidalijimo tarp šių dviejų totalitarinių valstybių. Raktiniai žodžiai: Klaipėdos kraštas, Antrojo pasaulinio karo genezė, Baltijos šalys, Vokietija, Lenkija, SSRS, Didžioji Britanija, 1939.Tęsiant žurnalo „Genocidas ir rezistencija“ Nr. 57 publikuotoje pirmoje straipsnio dalyje pradėtą tyrimą, šioje antroje dalyje dėmesys sutelkiamas į Didžiosios Britanijos „Stop Hitler“ politikos pradžią 1939 m. kovo mėnesio antroje pusėje, akcentuojant pastangas plėsti tarptautinę antihitlerinę koaliciją. Atskleidžiama, kad Hitlerio ikikarinio sustabdymo Europoje koalicijos formavimo pagreitėjimas sinchroniškai sutapo su kelias dienas 1939 m. kovo mėnesio paskutinę dekadą (ypač kovo 20–26 d. savaitę) pasaulio dėmesį prikausčiusia situacija dėl Klaipėdos krašto, ir tai, pasak tuometinės spaudos publikacijų anglų kalba, buvo tarpusavyje susiję. Išryškinama ypatinga Lenkijos pozicija dėl dalyvavimo „Stop Hitler“ koalicijoje, susiejant tai su nervinga Varšuvos reakcija į Klaipėdos krašto atplėšimą nuo Lietuvos. Tuometinei vokiečių propagandai, kaip rodo Vakarų angliškai kalbančių šalių spaudos analizė, nepavyko įtikinti užsienio šalių opinijos apie neva savanorišką Lietuvos vyriausybės sprendimą atiduoti Klaipėdos kraštą, esą pati Lietuva nutarė atsikratyti jai bereikalingo teritorinio balasto ir pan., tarsi tai būtų įvykę be Vokietijos grasinimų panaudoti jėgą prieš mažą kaimyninę šalį. Straipsnyje taip pat pateikiama faktinė medžiaga, atspindinti JAV Baltųjų rūmų poziciją nepripažinti Klaipėdos krašto absorbavimo į Vokietijos Reichą teisėtumo. Pažymima, kad jau 1939 m. kovo mėnesio pabaigoje Amerikos žiniasklaidoje atsirado įžvalgių analitinių vertinimų ir prognozuota, jog Čekoslovakijos destrukcija ir Klaipėdos krašto prijungimas prie Vokietijos yra tik preliudija į tolesnę Hitlerio ekspansiją Rytų kryptimi ir būsimą susidūrimą su Vakarų demokratijomis. Būtent taip ir atsitiko, ir tai lėmė Antrojo pasaulinio karo pradžią.Išskiriamos kai kurios tolesniam tyrimui aktualios problemos, susijusios su Molotovo–Ribentropo pakto geneze bei kitomis Antrojo pasaulinio karo ištakomis. Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos kraštas, Antrojo pasaulinio karo genezė, Baltijos šalys, Vokietija, Lenkija, SSRS, Didžioji Britanija, JAV, „Stop Hitler“, antihitlerinė koalicija, 1939.

ENIn the complex sequence of events, historians often refer to the fact of the enforced detachment of the Klaipėda region from Lithuania and its annexation to Germany in March 1939, without dwelling on it too much, focusing more on the Austrian Anschluss of 1938, the Munich Conference of 1938, and the destruction of Czechoslovakia, with its fateful moments in mid-March 1939. The Klaipėda case, however, is particularly worth mentioning because it represented the last territorial expansion of the German Reich before the war, and it took place without a direct military confrontation, as Lithuania acquiesced to an ultimatum from Berlin. The German invasion of Poland on 1 September 1939, which turned into a world war, overshadowed the extraordinary significance of the annexation of the Klaipėda region to the Reich on 22 and 23 March 1939 in the chain of fateful pre-war events. Here, foreign historians focus on the escalating tensions between Germany and Poland over the German ferry Danzig and the demands for an extraterritorial corridor to East Prussia, the political approximation between Germany and the Soviet Union that led to the so-called Molotov-Ribbentrop Pact, etc. By using the term catalyst in the title of this article, and by arguing figuratively for the use of this resonant word in the article itself, we aim to underline the extraordinary international significance of the Klaipėda (Memel) issue for the further acceleration of the course of events. This had far-reaching implications for the wider international scene of the time.An examination of the media and other historical sources from the Western democracies in 1939 reveals that the NS Germany’s harsh ultimatum solution to the Klaipėda problem and its threat to use its military forces against a small neighbouring country for an invasion deep into Lithuania accelerated the preparations of other European states for the inevitable armed conflicts and played an important role in the shaping of the fate of the whole geopolitical area between Germany and the USSR. Ultimately, it contributed to the subsequent agreements on the division of spheres of influence between the two totalitarian powers. Keywords: Klaipėda region, genesis of the Second World War, the Baltic states, Germany, Poland, USSR, Great Britain, 1939.Continuing the investigation begun in the first part of the article published in issue No 57 of Genocidas ir rezistencija, this second part focuses on the beginning of Great Britain’s ‘Stop Hitler’ policy in the latter half of March 1939, emphasising efforts to expand the international anti-Hitler coalition. This part of the article reveals that the acceleration of the formation of Hitler’s pre-war stopping coalition in Europe synchronously coincided with the situation regarding the Klaipėda (Memel) region that captured the world’s attention for several days in the last decade of March 1939 (especially the week of March 20–26). The English‑language press of the time portrayed these events as interconnected. The article underscores Poland’s particular stance on joining the ‘Stop Hitler’ coalition, linking it to Warsaw’s nervous reaction to the detachment of the Klaipėda Region from Lithuania. Analysis of Western English‑language press shows that German propaganda had failed to persuade foreign audiences that the Lithuanian government had voluntarily ceded the Klaipėda Region, supposedly choosing to rid itself of unnecessary territorial ballast, as though this had occurred without Germany threatening to use force against its small neighbour. The article also presents factual material reflecting the U.S. Department of State’s position, which did not recognise the legality of the Klaipėda Region’s absorption into the German Reich. It is noted that by the end of March 1939, insightful analytical assessments had begun to appear in the American media predicting that the destruction of Czechoslovakia and Germany’s annexation of the Klaipėda Region were only a prelude to further eastward expansion by Hitler and an eventual clash with the Western democracies. This is precisely what happened, ultimately leading to the outbreak of World War II.Certain issues relevant for further research are singled out – particularly those concerning the genesis of the Molotov–Ribbentrop Pact and other origins of World War II. Keywords: Klaipėda Region, Memel, genesis of World War II, Baltic States, Germany, Poland, USSR, United Kingdom, United States, ‘Stop Hitler’, anti-Hitler coalition, 1939.

• 1939: the year that changed everything in Lithuania’s history. Amsterdam ; Rodopi, 2010. XIII, 386 p.
• Anšliusas ir Klaipėdos krašto gyventojai (1939-1944). Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. 311 p.
• Bendrininkių kėslai: Vokietijos ir SSRS požiūris į Klaipėdos problemą 1923-1939 metais. Darbai ir dienos 2000, 21, 193-211.
• Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje, 1934-1939 (1940). Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2021. 559 p.
• Kampf um Identität: die ideologische Auseinandersetzung in Memel/Klaipeda im 20. Jahrhundert. Wiesbaden : Harrossowitz Verlag, 2015. 342 p.
• Klaipėdos miesto istorija. Klaipėda : Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, 2020. 300 p.
• Kłajpeda kontra Memel: problemy Kłajpedy w latach 1918-1939-1945. Warszawa : Neriton : 2007. 231 p.
• Latvijos ir Estijos požiūris į Klaipėdos atplėšimą nuo Lietuvos 1939 metais. Lietuvos istorijos studijos 2009, 24, 118-135.
• Politiniai ir kariniai Klaipėdos krašto praradimo aspektai 1938-1939 metais. Acta historica universitatis Klaipedensis 2010, 21, Klaipėdos krašto aneksija 1939 m.: politiniai, ideologiniai, socialiniai ir kariniai aspektai, 70-84.
• Veikti, nedera ignoruoti: Prancūzijos reakcija į 1938-1939 m. Lietuvai įteiktus ultimatumus. Lituanistica 2011, 2, 115-128.
• Zabór Kłajpedy przez III Rzeszę 20-23 marca 1939 r.. Studia z dziejów Rosji i Europy Środkowo-Wschodniej 2006, 41, 105-118.
• Картографические аспекты германо-советских договоров 1939 года. Vēsture: avoti un cilvēki 2018, 21, 418-426.