Pilietiškumas lietuviškuose leksikografiniuose šaltiniuose, jaunimo pasaulėvaizdyje ir medijų tekstuose

LTSąvoka pilietiškumas dar nėra iki galo išsikristalizavusi, todėl tiek mokslinėje literatūroje, tiek viešajame diskurse akcentuojami vis kiti aspektai, bandoma ją lyginti ir sieti su kitomis, įvairiuose kontekstuose sinonimiškai vartojamomis sąvokomis, tokiomis kaip tautiškumas ar patriotizmas. Lingvistiškai sąvoka pilietiškumas nėra nagrinėta, tad šio straipsnio tikslas ir yra patyrinėti pilietiškumo sąvoką lietuviškuose žodynuose, viešuose medijų tekstuose ir jaunimo atsakymuose į klausimą Kas jums yra pilietiškumas? Pilietiškumo sąvoka glaudžiai susijusi su kita sąvoka – valstybe, joje susipina teisiniai, kultūriniai, socialiniai ir politiniai elementai. Valstybė suteikia savo piliečiui teises ir pareigas, o pilietis turi gebėti naudotis suteiktomis teisėmis bei laisvėmis, ginti jas ir atsakingai dalyvauti viešajame gyvenime, galutinis tikslas – Lietuvos gerovė. Ir studentai pabrėžia, kad sąvoka yra kompleksinė, apima ne tik žmogaus santykį su valstybe, bet ir santykius tarp žmonių, tačiau tiek jaunimo atsakymuose, tiek viešajame diskurse svarbiausia – tai vertybė, kurios komponentai išryškėja kognityvinėje definicijoje. Nepaisant įvade pateiktų minčių, kad pilietiškumas ir patriotizmas nėra tapatu, jaunimui šios sąvokos yra persipynusios ir turi daug bendrų aspektų. Viešajame diskurse ypač akcentuojamas pilietiškumo ugdymas – jį ugdyti reikia nuolatos, todėl rengiamos įvairios akcijos, konkursai, pamokos, laidos. Atlikus tyrimą galima konstatuoti, kad pilietiškumo kognityvinė definicija yra: pagarba valstybei, jos kalbai, simboliams, istorijai, kultūrai ir tradicijoms, kitiems šalies piliečiams, kitai nuomonei; pareiga valstybei (gynyba, įsitraukimas į visuomenės gyvenimą, balsavimas, mokesčių mokėjimas, blogai besielgiančių sutramdymas); darbas valstybei; meilė savo šaliai; pasiaukojimas dėl jos.Paprastai žodžio reikšmės ieškoma žodynuose – patikimiausiuose leksikografiniuose šaltiniuose. Tyrimas parodė, kad būtina plėsti žodynų definicijas arba išsamiau sąvoką išskleisti rengiamame „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ – kad visuomenė matytų, jog pilietiškumo sąvokos turinys yra daug platesnis. Pritartina, kad pilietiškumas yra išugdoma vertybė, todėl jos turinys labai priklauso nuo to, kas dalyvauja ugdymo procese, ir kalbininkams bei kalbos institucijoms būtina įsitraukti į pilietiškumo programą, kad jaunimas matytų, jog pilietiškumas nėra tik gynyba, sąvokoje telpa ir kalba, ir kultūriniai bei etniniai dalykai. Raktažodžiai: kalba, pilietiškumas, pagarba valstybei, darbas valstybei, meilė šaliai, pasiaukojimas.

ENThe concept of citizenship (civic sense) has not yet fully crystallised, which is why different aspects are emphasised in academic literature and public discourse. Attempts are made to compare and associate it with other concepts, such as nationality or patriotism, which are often used synonymously in various contexts. From a linguistic perspective, the concept of citizenship has not been thoroughly examined. Therefore, the aim of this article is to explore the concept of citizenship in Lithuanian dictionaries, public media texts, and the responses of young people to the question: What does citizenship mean to you? The concept of citizenship is closely related to another concept—namely, the state—where legal, cultural, social, and political elements are interconnected. The state provides its citizens with rights and duties, and a citizen must be able to use and defend the rights and freedoms granted, as well as actively participate in public life with the ultimate goal of contributing to the well-being of Lithuania. Students emphasise that the concept is complex and involves not only an individual’s relationship with the state but also relationships between people. However, both in youth responses and in public discourse, the key aspect is that citizenship is seen as a value, the components of which are reflected in its cognitive definition. Despite the introductory thoughts stating that citizenship and patriotism are not identical, for young people these concepts are intertwined and share many common aspects. In public discourse, there is a strong emphasis on the importance of nurturance of citizenship, which requires continuous effort. As a result, various initiatives, competitions, lessons, and programs are offered.The research concludes that the cognitive definition of citizenship embraces respect for the state, its language, symbols, history, culture, and traditions, as well as for other citizens and differing opinions; a duty to the state (defence, involvement in public life, voting, paying taxes, restraining misbehaviour); working for the state; love for the country; and self-sacrifice for it. Typically, the meaning of a word is looked up in dictionaries regarded as the most reliable lexicographical sources. The study shows that there is a need to expand dictionary definitions or elaborate on this concept in the upcoming “Dictionary of Standard Lithuanian”, so that society can recognize the broader content of the concept of citizenship. It is agreed that citizenship is a cultivated value, and its content heavily depends on who is involved in the educational process. Therefore, it is essential for linguists and language institutions to engage in the citizenship development program so that young people can see that citizenship is not just about defence; it also includes language, as well as cultural and ethnic aspects. Keywords: language, citizenship, respect for the state, working for the state, love for the country, self-sacrifice.

• Nacionalinis sąmoningumas šiandien: jaunuomėnės pasirinkimo drama. Tautiškumas ir pilietiškumas: atskirtis ar dermė?. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007. P. 13-28.
• Patriotai, tėvynė ir patriotizmas. Naujasis Židinys - Aidai. 2016, Nr. 1, p. 33-45.
• Pilietiškumas: demokratijos viltis ar persona non grata?. Tautiškumas ir pilietiškumas: atskirtis ar dermė?. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007. P. 110-126.
• Pilietiškumas ir tautiškumas: laiko dimensijos ir aktualijos. Tautiškumas ir pilietiškumas: atskirtis ar dermė?. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007. P. 127-141.
• Politinio ir socialinio pasitikėjimo bei dalyvavimo raiška Lietuvos demokratijoje. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2011, Nr. 2 (1), p. 27-47.
• Rūpestis ir pilietiškumas. Problemos. 2011, t. 79, p. 15-27.
• Tautiškumas ir pilietiškumas: atskirtis ar dermė?. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007. 299 p.
• Žiniasklaida kaip aktyvus politinių procesų veikėjas informuojant visuomenę apie Europos Sąjungą : lyginamasis požiūris. Informacijos mokslai. 2006, t. 37, p. 91-109.