On the Lithuanian social policy model

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Anglų kalba / English
Title:
On the Lithuanian social policy model
Summary / Abstract:

LTPlėtojantis nevyriausybiniam ir privačiam sektoriui teikiant socialines paslaugas, svarbiausią Lietuvos socialinės apsaugos dalį apėmė SODROS ir socialinės paramos sistemos. Apie 80% visų socialinės apsaugos išlaidų buvo skiriama socialiniam draudimui. 1990-1991 m. naujoji Lietuvos socialinės apsaugos sistema buvo projektuojama remiantis bismarkiniu išmokų, susijusių su darbo rinka, principu, pvz: pensijos dydis priklausė nuo buvusio darbo užmokesčio (DU) ir darbo stažo; *Ligos pašalpa buvo susijusi su uždarbiu; *Negatyvinis pajamų mokestis buvo taikomas socialinės pašalpos skaičiavimui, t.y. bendros asmeninės pajamos, kurias sudarė DU ir socialinė pašalpa, visada buvo didesnė tiems, kurie gavo didesnį DU; *SODRA fondas buvo finansuojamas įmokomis, apskaičiuojamomis nuo DU; Svarbią reikšmę socialinės politikos formavimui Lietuvoje turėjo politinių partijų veikla. Politinės partijos Lietuvoje kūrėsi pagal Vakarų partijų kūrimosi principus, tačiau “homo sovieticus“ mentalitetas tapo pagrindinėmis kliūtimis socialinėje veikloje. 2002 m. viduryje išryškėjo nacionalinio susitarimo dėl ekonominės, socialinės ir kultūrinės šalies raidos galimybės. Viena iš penkių šalies vystymo prioritetinių krypčių turėjo tapti socialinės atskirties ir skurdo panaikinimas. Politinėms partijoms nesusitarus tarpusavyje, problema išliko. Nesustiprėjus II-sios pakopos SODROS sistemai, ir nesant sukurtos I-sios pakopos universalių pensijų sistemos, kuri įtrauktų pažeidžiamiausius asmenis, buvo siūloma pereiti prie “privalomų privačių” pensijų, tačiau “sustojo” ties savanoriškų privačių pensijų fondų idėja. [Iš leidinio]

ENWith the development of non-governmental and private social service provision sectors, the most important share of Lithuanian social security was covered by SODRA and social support systems. Approximately 80% of all the social security expenses were dedicated to social security. In 1990-1991 the new Lithuanian social security system was designed on the principle of Bismarck payment, relating with the labour market, for instance: the amount of pension depended on the former salary and the work record; *The illness allowance was related to the salary; *The negative income tax was applied to calculation of the social security, i. e. the total personal income, consisting of the salary and social benefit, were always bigger to those, who received bigger salaries; * the SODRA fund was financed by the contributions, calculated off the salary; The political parties activities had an important significance to the formation of social policy in Lithuania. Lithuanian political parties were establishing according to the Western party launching principles, however, the “homo sovieticus” mentality became the main obstacle in the social activities. In the middle of 2002 the possibilities of the national agreement regarding the economic, social and cultural development of the country came into existence. One of the five priority directions of development of the country had to be abolition of social divide and poverty. After the political parties failed to reach a mutual agreement, the problem remained in existence. After the 2nd level SODRA system failed to gain strength, in addition, as no 1st level universal pension system, covering most sensitive persons was developed, the proposal was made to transit to the “mandatory private” pensions, however, the activities “stopped” at the idea of voluntary private pension funds.

ISBN:
951-33-1776-5
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/2441
Updated:
2013-04-28 15:39:56
Metrics:
Views: 20