Lietuvos katalikų dvasininkija patriotiniame sąjūdyje 1861-1862 m. D. 2, Žemaičių vyskupija
LTŠis darbas yra antroji straipsnių ciklo, kuris apima 1861–1862 m. politiniuose patriotiniuose įvykiuose dalyvavusių Vilniaus generalgubernatorijos katalikų dvasininkų personalijas, dalis. Šioje dalyje aprašomi Žemaičių vyskupijos dvasininkai ir su jais susijusios manifestacijos bei kitokie įvykiai. Aptariamas Žemaičių vyskupijos dvasininkijos dalyvavimas Kauno, Panevėžio miestų, po to – kitų Kauno gubernijos vietovių politiniuose įvykiuose. Žemaičių vyskupijos dvasininkijos politinių įvykių apžvalga rodo, kad Žemaičių dvasininkijos politinio angažavimosi pobūdis buvo panašus kaip ir Vilniaus dvasininkijos. Žemaičių vyskupijoje politinius visuomenės lūkesčius atvirai palaikė Panevėžio dvasininkija. Jos iniciatyva Lietuvoje įvyko pirmoji patriotinė religinė manifestacija. Panevėžio kunigai savo valia įsitraukė į patriotinį sąjūdį ir formavo visuomenės politines nuotaikas. Jų patriotinė pozicija buvo panaši į Vilniaus Šv. Jono bažnyčios kunigų poziciją. Daugeliu atvejų tiek Žemaičių, tiek Vilniaus vyskupijų dvasininkijos politinę laikyseną lėmė susiklosčiusios aplinkybės. Negalima tvirtai teigti, kad dvasininkai visada savo iniciatyva įsitraukdavo ar slopindavo patriotinį sąjūdį ir kad toks jų elgesys atspindėjo jų įsitikinimus. Apskritai vertinant pagal Rusijos valdžios užfiksuotus duomenis, kiek dvasininkų buvo įsitraukę į patriotinį sąjūdį Vilniaus ir Žemaičių vyskupijose, dvasininkijos politinis angažavimasis Vilniaus vyskupijoje buvęs gerokai intensyvesnis nei Žemaičių vyskupijoje.Reikšminiai žodžiai: Agitaciniai raštai; Anykščiai; Jurbarkas; Katalikų Bažnyčia; Katalikų dvasininkija; Kaunas; Lietuvos katalikų dvasininkija; Motiejus Valančius; Nelegalios mokyklos; Panevėžys; Patriotinis sąjūdis; Patriotinės religinės manifestacijos; Personalijos; Rokiškis; Skirsnemunė; Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); Telšiai; Vilniaus generalgubernatorija; Žemaičių Kalvarija; Žemaičių vyskupija; Agitation writings; Anykščiai; Catholic Church; Catholic clergy; Illegal schools; Jurbarkas; Kaunas; Lithuania; Motiejus Valančius; Panevėžys; Patriotic movement of 1861-1862; Patriotic religious manifestations; Personalities; Political incidents; Preparations for the uprising; Rokiškis; Skirsnemunė; Telšiai; The Catholic clergy of Lithuania; The patriotic movement in 1861–1862; Vilnius General Guberniya; Žemaičiai (Samogitian) diocese; Žemaičių Kalvarija.
ENThis work is the second part of a series of articles dealing with the personalities of the Catholic clergy in the General Guverniya of Vilnius who participated in the political events of 1861–1862. This part describes the clergy of the Žemaičiai diocese and the manifestations in which some of them were involved as well as other events. The participation of the clergy of the Žemaičiai diocese in political events in the cities of Kaunas and Panevėžys as well as in other places of Kovno Governorate are discussed. A review of the political activities of the clergy of the Žemaičiai diocese shows that the nature of political engagement of the clergy of Žemaičiai was similar to the one demonstrated by the clergy of Vilnius. The clergy of the Žemaičiai diocese openly supported the political aspirations of society. On their initiative first patriotic religious manifestations in Lithuania took place. Priests of Panevėžys independently joined the patriotic movement and formed the political mood of society. Their patriotic position was similar to the position of the priests of St. John Church in Vilnius. In many cases, the posture of the clergy of Žemaičiai and Vilnius dioceses was determined by existing circumstances. One cannot firmly declare that that the clergy always joined in or supressed the patriotic movement of their own initiative and that their behaviour reflected their convictions. In general, according to the data collected by the Russian authorities on how much the clergy of Vilnius and Žemaičiai dioceses were involved in the patriotic movement, the political commitment of the clergy of the Vilnius diocese was considerably more intense than in the Žemaičiai diocese.
