Laiko sąvokos raida ir daugiareikšmiškumas

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Laiko sąvokos raida ir daugiareikšmiškumas
Alternative Title:
Evolution and polysemy of the time concept
In the Book:
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Laikas; Tradicinė kultūra; Kalendorius; Laiko skaičiavimo būdai; Etnochronologija
Summary / Abstract:

LTŠiame straipsnyje apžvelgiama vienos pagrindinių filosofinių kategorijų, apibrėžiančių pasaulį, – laiko sąvokos – istorinė raida, stengiantis atskleisti jos daugiareikšmiškumą kultūrologinėje plotmėje. Taip pat ieškomos laiko sąvokos raidos refleksijos tradicinėje lietuvių kultūroje, išlaikiusioje nemažai archetipinių vaizdinių. Mokslinis pasaulėvaizdis, kuriame esminę vietą užėmė laiko kategorija, determinavo ir daugelio žmonijos kultūros fenomenų radimąsi bei jų pobūdį. Pagrindiniai laiko sąvokos raidos etapai koreliuoja su gamtos mokslų progreso žingsniais. Tradicinės žemdirbių kultūros suformavo ciklinio laiko sampratą, kurią laiko strėle pakeitė krikščionybė. Žmonių bendruomenės santykį su gamta per darbų eiliškumą ir jų atlikimo terminus išreiškia kalendorius. Baltų gentims dėl nelengvų žemdirbystei klimatinių sąlygų kalendoriniai matavimai turėjo būti itin svarbūs. Įvairiose lietuvių etninės kultūros reiškiniuose yra pastebimi skirtingo laikmečio kalendorinių sistemų, nuo mėnulinės iki saulinės (bei jų derinių), reliktai. Mūsų tautosakoje dažnai sutinkama maginė trejų devynerių taisyklė - archajinis kalendorinis algoritmas, o tradiciniais tautodailės ornamentais išreiškiami pasaulio modelio bruožai su ciklinio laiko dimensija. Įdomu, kad etnokultūroje buvo intuityviai apčiuoptas erdvės ir laiko sąryšis: šiose kategorijose pasakų vyksmas plėtojamas laisvai.Straipsnyje taip pat minimas mūsų krašto žmonių, talentingų išradėjų ir mokslininkų indėlis į laikrodžio mechanizmo tobulinimo eigą. Kalbama ir apie moderniojo XX a. pasaulėvaizdžio adaptaciją bei sklaidą Lietuvoje [Iš leidinio]

ENThis article reviews the historical development of one of the fundamental philosophical categories that define the world – the concept of time – attempting to disclose its multivalency on the culturological plane. It also deals with reflections of the development of the concept of time in traditional Lithuanian culture, which has preserved many archetypal images. A scientific view of the world, in which time as a category occupies a fundamental place, has determined the discovery and many human cultural phenomena, and their character. The basic stages in the evolution of the concept of time correlate to advancements in the progress of the natural sciences. Traditional agricultural societies had formulated a cyclic concept of time, which Christianity replaced with a linear model. The calendar expresses human societies’ relationship to nature through the consecutive nature of rural duties and the strict timeframes for performing them. Because of the difficult climatic conditions for agriculture, the Baltic tribes’ calendar calculations had to be very precise. In various Lithuanian ethnocultural phenomena there are relics of calendar systems for separate seasons, from lunar to solar (and sometimes combinations). In our folklore we often encounter the magic ‘three nines’ rule – an archaic calendar algorithm, and in traditional folk art ornaments the world is often represented with a cyclical time dimension. It is interesting that in the ethnic culture the relationship between time and space was intuitively grasped: in these categories the action of the stories develops freely. The article also mentions the contribution of talented inventers and scientists from Lithuania into the process of perfecting clock mechanisms. Adaptation and development of the modern XX c. world view in Lithuania is discussed [From the publication]

ISBN:
995518065X
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/2439
Updated:
2020-06-29 11:57:46
Metrics:
Views: 9
Export: