Were the Baltic and Slavic names of the "Filix" fern taboo?

LTStraipsnyje nagrinėjamas baltų ir slavų kalbų paparčio pavadinimų šaknies baigmenų -t-/-d- įvairavimo priežastys. Iškeliama hipotezė apie lietuvių papartis priklausymą determinatyviniams dūriniams: baltų – slavų *pad- „dirva“ + baltų – slavų *parta „sparnai, plunksnos“. Tokios determinatyvinės konstrukcijos galimybę atspindi rusų žodis подсолнух, -xa, slavų *pod- "žemė, dirva“ + *sulnuko- „saulė“ – „saulė ant žemės“. Teigiama, kad skirtinga „papartį“ reiškiančių leksemų konsonantinė šaknies struktūra nulemta ne tabu fenomeno, bet progresinės ir/ar regresinės asimiliacijos veiksnio. Rekonstruojama protosemema „plunksnos/sparnai ant žemės (dirvos)“.

ENThe article analyses causes of the -t-/-d- shifts in the ending of the stem of the Baltic and Slavic names of the papartis “fern”. It is presumed that Lithuanian papartis belongs to determinative compounds: Baltic – Slavic *pad- “soil” + Baltic – Slavic *parta “wings, feathers”. The possibility of such a determinative construction is reflected in the Russian word подсолнух, -xa “sunflower”, the Slavic *pod- “earth”+ *sulnuko- “sun” – “sun on the earth”. It is claimed that the variable consonant stem structure of lexemes denoting the fern was determined by the subject of progressive and/or regressive assimilation. The proto-sememe is reconstructed.