Lietuvių kolaboravimas : nacių ir sovietų laikai

LTStraipsnyje siekiama išryškinti svarbiausius lietuvių kolaboravimo su naciais ir sovietais panašumus bei skirtumus, atsiskleidžiančius intelektualinės lietuvių istorijos dokumentuose. Konstatuojama, kad lietuviškoji kolaboravimo istoriografija yra negausi, metodologiniu požiūriu itin ribota ir ideologiškai-emocingai tendencinga. Daugiausia apie nacių kolaborantus Lietuvoje buvo parašyta sovietmečiu, kai visa oficiali sovietinė istoriografija pati iš esmės buvo kolaboracinė. Emigracijoje dirbusių lietuvių istorikų bei memuaristų darbuose kolaboravimas su naciais pieštas šviesesnėmis spalvomis, nei tarnavimas sovietams. Lietuvių kolektyvinėje atmintyje savęs įsivaizdavimas yra artimesnis herojiškajam tipui, tuo pat metu tautinėms mažumoms - ypač žydams - be išlygų priskiriant konformizmo bei oportunizmo bruožus. Tačiau per visus 1940-1990 m. galima stebėti tą patį lietuvių prisitaikymo ir bendradarbiavimo su okupacine valdžia reiškinį. Lietuviai - tipiška kolaborantų tauta, išvystyto kolektyvinio prisitaikymo jausmo dėka sugebėjusi išlikti ir galbūt net sumažinti okupacinių bei totalitarinių režimų nešamą blogį. Nacių okupacijos metais dėl karo ir kai kurių istorinių aplinkybių egzistavo prielaidos tam tikram rezistencinių bei kolaboracinių veiksmų persipynimui. Sovietmečiu lietuvių kolaboravimo galimybės, paslėptas nacionalistinis savanaudiškumas ir išradingumas buvo ne tik sovietizacijos faktorius, bet ir atsparumo jai skiepas.Reikšminiai žodžiai: Okupacija; Kolaboravimas; Prisitaikymas; Naciai; Sovietai.

ENThe article aims at highlighting the most important similarities of and differences between Lithuanians’ collaboration with Nazis and Soviets, revealed in the documents of the intellectual history of Lithuania. It is stated that the Lithuanian historiography of collaboration is sparse and rather limited in terms of methodology, and also ideologically-emotionally tendentious. The majority of writings on Lithuanians’ collaboration with Nazis was written in the Soviet times, when the entire Soviet historiography itself was, in its essence, collaborationist. In the works of Lithuanian historians, who worked in emigration, the collaboration with Nazis was presented in a more positive light than serving the Soviets. In the collective memory of Lithuanians, their self-perception is more close to the heroic type, while the national minorities, especially Jews, are attributed the conformist and opportunistic traits. However, during the entire period of 1940-1990 a similar phenomenon of conformation and collaboration of Lithuanians with the occupation authorities could be observed. Lithuanians are a typical collaborationist nation, which, thanks to its well-developed collective conformism has managed to remain and even reduce the evils of occupational and totalitarian regimes. During the Nazi occupation years, due to the war and certain historic circumstances there existed certain prerequisites for a merging of resistant and collaborative activities. In the Soviet times, the Lithuanian collaboration possibilities, the hidden nationalistic egoism and inventiveness were both the factor of Sovietization and the nursery for resistance.