Sovietinė ideologija ant padėklo: maistas lietuvių ir latvių literatūroje
LTStraipsnyje analizuojama, kaip maisto vaizdinija šiuolaikinėje XXI a. lietuvių ir latvių literatūroje originaliai įprasmina sovietinį laikotarpį ir ideologinį jo pėdsaką. Pasiremiant imagologijos ir gastropoetikos perspektyvomis, nagrinėjami trys lietuvių ir latvių kūriniai: Laimos Vincės dienoraštis Lenino galva ant padėklo / Amerikietės studentės dienoraštis, rašytas paskutiniais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais / 1988 m. rugsėjis – 1989 m. rugpjūtis (lietuvių k., anglų k. 2008), Noros Ikstenos romanas Motinos pienas (Mātes piens, 2015, lietuvių k. 2018) ir Dacės Rukšānės romanas Ruso oda (Krieva āda, 2020, pakartotinai išleistas 2025). Šių kūrinių analizė atskleidžia, kaip kulinariniai motyvai išryškina galios santykius: mėsos įvaizdžių panaudojimas pabrėžia įkyrų rusiško imperinio vyriškumo diktatą; pieno semantika, paprastai siejama su rūpesčiu, įgauna kartų, primestos pasaulėžiūros nulemtą skonį; degtinė atskleidžia režimo niveliuojantį spaudimą, o vynas leidžia nujausti vidinės rezistencijos blyksnius. Su maistu susijusios scenos taip pat apnuogina sovietines socialines hierarchijas, kurias formavo stoka ir neformalūs prieigos tinklai. Gastronominė vaizdinija yra priemonė, kuri Baltijos šalių autoriams padeda pademonstruoti sovietmečio poveikį lokalioms tapatybėms ir jų atsinaujinimo, kultūrinio atsikūrimo galimybes prasidėjus perestroikai. Raktažodžiai: gastropoetika, imagologija, lietuvių literatūra, latvių literatūra, mais tas, sovietmetis.
ENThe article investigates how food imagery in contemporary Lithuanian and Latvian literature re-articulates the Soviet period and its ideological imprint. Drawing on imagological and gastropoetic perspectives, the study examines three works by Lithuanian and Latvian authors: Laima Vincė’s non-fiction text Lenin’s Head on a Platter / An American Student’s Diary from the Final Years of the Soviet Union / September 1988 – August 1989 (in Lithuanian and English 2008), Nora Ikstena’s novel Soviet Milk (Mātes piens, 2015; in English 2018) and Dace Rukšāne’s novel Russian Skin (Krieva āda, 2020; reissued in 2025). These texts demonstrate how culinary motifs illuminate power relations: meat foregrounds the intrusive dictate of Russian imperial masculinity; milk, typically associated with care, acquires a bitter taste shaped by coercive worldviews; vodka reflects the regime’s levelling pressure, while wine signals fleeting moments of inner resistance. Food-related scenes also reveal Soviet social hierarchies structured by scarcity and informal access networks. Gastronomic imagery is a means that allows Baltic authors to show the impact of the Soviet era on local identities and to illuminate the possibilities of their renewal and cultural restoration with the onset of perestroika. Keywords: gastropoetics, imagology, Lithuanian literature, Latvian literature, food, Soviet period.
- 'À la Lituanienne': in search of a Lithuanian gastronomic identity. Acta litteraria comparativa 2022, 9, 13-38.
- Cepelinai ar zrazai? Gastronominio tapatumo grupės Lietuvoje 2020-aisiais. Būdas 2021, 5 (200), 24-34.
- How the future king of England ate peacock in Vilnius: the shared cultural, political and culinary history of Britain and Lithuania. Vilnius : Lithuanian Culture Institute, 2018. 135 p. + 26 receptų lap.
- Istorinė Lietuvos virtuvė: maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vilnius : Briedis, 2014. 206 p.
- Lietuvių tautinio tapatumo konstravimas socialiniuose tinkluose: gastronominės kultūros kontekstai. Tiltai 2023, 2 (91), 122-139.
- Starvation and literature: reading contemporary Lithuanian and Latvian novels. Acta litteraria comparativa 2022, 9, 130-146.
- Tradicija ar (ir) kūrybos laisvė: patiekalų receptų "genealogija" Lietuvoje. Tautosakos darbai 2017, 53, 113-132.
- Vilniaus kolegijos jėzuitų bendruomenės gastronominės kultūros reikšmės.. Senoji Lietuvos literatūra 2020, 49, Jėzuitai Lietuvoje: tarkasdienybės ir amžinybės, 109-145.
