Laikas lietuvių mįslėse

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Laikas lietuvių mįslėse
Alternative Title:
Time in Lithuanian riddles
In the Journal:
Tautosakos darbai [Folklore Studies]. 2009, 38, p. 109-125
Keywords:
LT
Gramatinis laikas; Laikas; Mįslės; Mįslės, laikas; Pasakojimas.
EN
Grammatical time; Lithuanian traditional riddles; Narrative; Riddles; Time.
Summary / Abstract:

LTDaugumoje mįslių vaizduojama kalbamojo momento dabartis, kuri dažniausiai reiškiama esamuoju laiku arba apskritai sukuriamas laiko nebuvimo įspūdis. Dažniausiai mįslių laikas suvokiamas kaip nuolatinis, pasikartojantis, amžinas. Nedidelę grupę sudaro mįslės, kuriose vaizduojami tariamos praeities įvykiai. Mįsles domina ir pradžios, ir pabaigos laikas (objekto kilmė, atsiradimas, mirtis). Siekiant požiūrio naujumo, netikėtumo, kartais žaidžiama sumaišant, klausytojo supratimu, logišką laiko momentų seką. Mėgstama laiko sąvokas gretinti ir su tam tikrais skirtingu metų ar paros laiku dirbamais darbais ar priderančiu elgesiu. Užminimuose populiariausios laiką reiškiančios žodžių poros, kurios ženklina priešingus laiko rato polius: dieną - naktį, žiemą - vasarą, pernai - šiemet, arba didelį laiko tarpą reiškiantys žodžiai: šimtą metų, visą amžių, visą gyvenimą, taip pat apibendrinantys ir amžinumą teigiantys: amžinai, visada, niekada. Pastebima tendencija laiko atkarpas lyginti su įvairaus dydžio paukščiais ir kiaušiniu, taip pat diferencijuoti skirtingų objektų grupes nevienodos trukmės laiko atkarpoms apibūdinti: dienos ir naktys dažniausiai lyginamos su žmonėmis, neretai susijusiais giminystės ryšiais, karvėmis ir jaučiais, audiniais, mėnuo ir Mėnulis - su arkliu, metai - su medžiu (dažniausiai ąžuolu) ir kiaušiniu. Šie zoomorfiniai ir augaliniai motyvai gali būti vienos seniausių laiko metaforų, reiškiančių ne tik laiko atkarpas, bet ir abstraktų laiką, glūdintį kažkur vidiniame žinojime ir dar nelabai artikuliuojamą.

ENThe majority of riddles describe the present time of the moment, which is most frequently expressed through the present tense or by creating the impression of absence of time. Usually, time in riddles is constant, repeated or eternal. A small group of riddles describe events as if looking to the imaginary past. Riddles are interested in both the time of the beginning and the end (the origin, beginning and death of an object). In order to achieve the effect of novelty and surprise, riddles sometimes turn upside down the sequence of moments in time, which seem logical for the listener. The concepts of time are eagerly paralleled with works performed in or behaviour appropriate to certain seasons or at a certain time of the day. Word pairs meaning opposite poles of time are most popular in riddles (day–night, winter–summer, last year–this year) or words denoting a big time span (for hundred years, for ages, for the whole life), as well as words generalising or asserting the eternal character of something (forever, always, never). A tendency to compare timespans with birds of various sizes and an egg along with differentiation of various subject groups in order to describe different time period is observed. Thus, days and nights are usually compared with persons, most frequently relatives, to cows and bulls, to different sorts of fabrics, the month and the Moon are compared to horses, the year – to a tree (usually an oak) and en egg. These elements of animals and plants can represent the most archaic metaphors of time, denoting not only time periods, but also abstract time existing somewhere in the inner knowledge and hardly articulated yet.

ISSN:
1392-2831
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/23684
Updated:
2018-12-17 12:36:19
Metrics:
Views: 14    Downloads: 8
Export: