Pasikalbėjimai su akmenimis

LTIlgą laiką į akmeninius antkapius nebuvo kreipiama dėmesio, jie buvo iškritę iš menotyrininkų, dailininkų akiračio. Čia gerai pasitarnavo 7-ojo dešimtmečio jaunoji profesionalių dailininkų karta. Skulptorius S. Šarapovas dar studentas bene pirmasis savo Žemaitijoje, Kelmės ir Užvenčio apylinkėse atkreipė dėmesį į kapinėse pasitaikančias akmenines šventųjų skulptūras, „atrado“ ir jų autorių Juozą Liaudanskį. Paradoksalu, kad tas „atrastasis“ jau kelis dešimtmečius nenuilsdamas kalė ir kalė paminklus, o plačiau liko vis nežinomas. Taip prasidėjo J. Liaudanskio ir apskritai akmeninės liaudies skulptūros atgimimas. Svarbus liaudies meno raidos organizacinis žingsnis XX a. antroje pusėje buvo vadinamieji liaudies meno seminarai. Iš pradžių jie buvo organizuojami audėjoms, palaipsniui buvo pasitelktos ir kitos liaudies meno šakos. 1980 m. pavasarį buvo surengtas visiškai naujo tipo seminaras Molėtų rajono Medžioklės kaime. Į jį susirinko akmens kalėjai. Antrasis akmens skulptūros seminaras Molėtų rajone vyko 1981 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais. Seminare dalyvavo ir J. Liaudanskis. Po šių seminarų jis tapo lyg ir mokytoju, pripažintu autoritetu. J. Liaudanskio pasikalbėjimai su akmenimis primena didžiojo Mikelandželo nuostatą, kad skulptoriaus uždavinys yra ne kažką nulipdyti, pridėti, priauginti, bet išlaisvinti marmure jau esančią, ten gyvenančią esybę, nukalant, atmetant visa tai, kad jai trukdo išeiti į viešumą naujam gyvenimui. J. Liaudanskis ir jo kūryba tapo Kelmės savastimi. Nuo 1940-ųjų knygelėse ir knygose apie Kelmę ir jos kraštą paminimas J. Liaudanskis, dažnai publikuojami jo kūriniai, ypač „Skalbėja“, tapusi savotišku Kelmės simboliu.Reikšminiai žodžiai: Tautodailė; Akmens skulptūra; Liaudies skulptūra; Antkapiniai paminklai; Juozas Liaudanskis.

ENFor a long time, tombstones were ignored; they were omitted from art researchers’ and artists’ field of view. In this respect, the young generation of professional artists of the 70-ies performed a good service. Sculptor S. Šarapovas – already during his studies – was the first one in his native Žemaitija, Kelmė and Užventys region to draw attention to stone sculptures of saints scattered throughout cemeteries, he “discovered” the author of these sculptures - Juozas Liaudanskis. It was a paradoxical situation: the latter sculptor has been actively carving stone monuments for several decades, but still remained unknown. Thus began the revival of J.Liaudanskis and stone folk sculpture in general. An important organizational step in the development of folk art in the second half of XX c. was appearance of so-called art seminars. First, they were organized for weavers; gradually other types of folk art were also covered. In spring of 1980, a seminar of brand new type was organized in Molėtai district Medžioklės village. The seminar was attended by stone carvers. The second stone sculpture seminar in Molėtai district took place in September and October of 1981. The seminar was attended by J.Liaudanskis. After these seminars he was elevated to the status of a teacher, a recognized authority. J.Liaudanskis’ conversations with stones recall disposition of the great Michelangelo, who claimed that the task of a sculptor is not to cast something, to add, to grow, but rather to liberate the essence already present, inhabiting the marble by chiseling, peeling away everything that prevents it from emerging in the public for a new life. J.Liaudanskis and his creative work became the essence of Kelmė. From 1940-ies, guides and books about Kelmė and surrounding region mentioned J.Liaudanskis, often publish his works; one in particular – entitled “The Washer” (Skalbėja) – became a certain symbol of Kelmė.