Lietuvių-žydų konfliktai sovietinės okupacijos pradžioje 1940 metų vasarą : tęstinumai ar lūžiai

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėLietuvių-žydų konfliktai sovietinės okupacijos pradžioje 1940 metų vasarą : tęstinumai ar lūžiai
Kita antraštė
  • Lithuanian-Jewish conflicts at the beginning of the Soviet occupation in the summer of 1940: continuities and ruptures
  • Lithuanian-Jewish conflicts at the beginning of the Soviet occupation in the summer of 1940 : continuation or turning point
AutoriaiBašinskas, Gediminas
ŠaltinisKai ksenofobija virsta prievarta : lietuvių ir žydų santykių dinamika XIX a. - XX a. pirmojoje pusėje / sudarytojai: Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005. P. 197-212.
Reikšminiai žodžiai
LTSovietinė okupacija; Komunistų partija; Liaudies vyriausybė; Lietuvių ir žydų geopolitinė orientacija; Antisemitizmas; Mitingai
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje aptariami faktoriai skatinę priešiškumą tarp lietuvių ir žydų 1940 m. sovietų okupacijos pradžioje. Istoriografijoje įsivirtinęs požiūris, kad etninę įtampą ir priešiškumą sąlygojo skirtingi šių tautų geopolitiniai interesai: žydų orientacija į Sovietų sąjungą, o lietuvių į nepriklausomą Lietuvos valstybę arba Vokietiją. Toks požiūris supaprastina situaciją, nes egzistavo ir kiti faktoriai, įtakoję lietuviai negatyvią laikyseną žydų atžvilgiu, kuri ypač paplito pirmosiomis okupacijos savaitėmis. Priešiškumą žydams lėmė ne priešiškumas rėžimui ir tai, kad žydai jį rėmė, o faktas, jog jie apskritai yra integruojami į politines struktūras ir politinį gyvenimą, dažniausiai neigiamai nevertinant režimo. Tai rodo, jog ne vien geopolitinių orientacijų skirtumai lėmė neigiamą požiūrį į žydus, tačiau ir tam tikra mąstymo tradicija, kai etnokultūriškai apibrėžta tauta suvokiama kaip legitimi valstybės savininkė. Dėl to žydų integracija į politinį gyvenimą kai kurių lietuvių buvo vertinama negatyviai. Sovietinio rėžimo propaguota kova su tautiniu šovinizmu ir tautų lygybės principų įgyvendinimas keitė ir žydų požiūrį, kuris pasireiškė ne tik dalies žydų politiniu aktyvumu, bet ir revanšistinėmis nuotaikomis lietuvių atžvilgiu. Nepaisant antižydiškų nuotaikų paplitimo pirmosiomis okupacijos savaitėmis, masinių veiksmų prieš žydus beveik nebuvo. Galima teigti, jog vėliau antižydiškumas iš viešojo gyvenimo apskritai išnyko. Tam įtakos turėjo represyvus sovietinio rėžimo pobūdis. Taigi priešiškumas žydams įgavo latentines formas ir prasiveržė nacių okupacijos laikotarpiu

ENThe article discusses factors encouraging hostility between Lithuanians and Jews in 1940 at the beginning of the Soviet occupation. There is a predominant interpretation in historiography, which states that ethnic tensions and hostilities were conditioned by divergent geopolitical interests of these nations: Jewish orientation towards the Soviet Union, and preferences of Lithuanians towards an independent Lithuanian state or Germany. Such view simplifies the situation, because there were also other factors that influenced negative attitude of Lithuanian towards Jews; they became especially widespread in the first weeks of occupation. Hostility towards Jews was provoked not by hostility towards the regime and Jewish support for it, but rather by the fact that Jews were being integrated into political structures and political life, often without a negative judgment towards the regime. This indicates that differences in geopolitical orientation were not the only determinants of negative attitude towards Jews, there was also a certain reflective tradition, which states that a legitimate owner of the state happens to be ethnically, culturally defined nation. For this reason, integration of Jews into political life was given a negative assessment by certain Lithuanians. Fight against national chauvinism promoted by the Soviet regime and implementation of the principle of equal nations also changed the attitudes of Jews, which was manifest not only in political activism of some Jews, but also in vengeful mood towards Lithuanians.

Mokslo sritisIstorija / History
Susijusios publikacijosKodėl dalyvauta ir už ką balsuota rinkimuose į Liaudies Seimą 1940 metais? / Artūras Svarauskas. Lietuvos istorijos metraštis. 2018, 2018/2, p. 101-128.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2278
Atnaujinta2019-02-14 16:06:35
Metrika Peržiūros: 1