Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos rusėniškoji literatūra kaip kultūrinės integracijos modelis

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos rusėniškoji literatūra kaip kultūrinės integracijos modelis
Alternative Title:
Ruthenian literature of the Grand Duchy of Lithuanian as a model of cultural integration
Authors:
Temčinas, Sergejus
In the Book:
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir tautiniai naratyvai / sudarė Alfredas Bumblauskas, Grigorijus Potašenko. 2009. p. 53-85, 359. (Lietuvos istorijos studijos. Specialusis leidinys ; t. 7)
Keywords:
LT
14 amžius; 15 amžius; 16 amžius; 17 amžius; 18 amžius; Baltarusija (Belarus); Lietuva (Lithuania); Ukraina (Ukraine); Rusija (Россия; Russia; Russia; Rossija; Rusijos Federacija; Rossijskaja Federacija); Hebrajų kalba / Hebrew language; Vertimas / Translation; Žydai / Jews; Literatūros istorija / Literary history.
Summary / Abstract:

LTLDK į rusėnų kalbą versta iš šešių kalbomis: bažnytinės slavų, hebrajų, čekų, lotynų, lenkų ir graikų. Palyginus su LDK rusėnų žemėmis, Maskvos Rusia patyrė daug stipresnę graikiškosios kultūros įtaką, kurią liudija tiesioginių vertimų iš graikų kalbos gausa. Iš lietuvių kalbos verstų rusėniškų tekstų nėra žinoma – tai lėmė pačios lietuvių kalbos funkcionavimo LDK ypatumai. Rusėniškų vertimų iš gyvųjų germanų ar romanų kalbų nebuvimas rodo menkai išvystytus LDK rusėnų kontaktus su Vakarų Europos valsybėmis. Vertimo sudėtingumas priklausė ne tik nuo teksto, bet ir nuo kalbos. Į rusėnų kalbą lengviausia buvo versti iš lenkų kalbos: čia vertimas dažnai priartėdavo prie teksto perrašymo kirilinėmis raidėmis. Sunkiau buvo versti iš čekų ir dar sunkiau – iš bažnytinės slavų kalbos. Sunkiausia buvo versti iš lotynų ir graikų kalbų, o iš hebrajų kalbos rusenai nesugebėdavo versti be žydų pagalbos. Nuo XV a. vidurio pradėta versti iš hebrajų, lotynų ir čekų kalbų; tuo pačiu metu pasirodė pirmieji vertimai iš bažnytinės slavų kalbos; lenkų kalba rašyti šaltiniai buvo reguliariai verčiami tik nuo XVI a. vidurio; vertimai iš graikų kalbos atlikti XVII a. pradžioje. Iš skirtingų kalbų versti rusėniškieji tekstai priklauso įvairiems bažnytinės ir pasaulietinės literatūros žanrams: Šventasis Raštas, liturginė literatūra, hagiografija, homiletika, katechetinė literatūra, religinė proza, religinės giesmės, konfesinės polemikos kūriniai, filosofiniai veikalai, istorinė literatūra, teisės aktai, riterių romanai. LDK rusėniškoji literatūra laikytina ryškiausiu kultūrinės integracijos modeliu.Reikšminiai žodžiai: Kalbos; Kirilica; Kultūrinė integracija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Rusėnų raštija; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuviai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Literatūra; Rusėnai; Rusėniška literatūra; Vertimas; Cultural integration; Cyrillic script; Language; Literary; Lithuanians; Ruthenian; Ruthenian literature; Ruthenian lliterature of the GDL; Ruthenians; The Grand Duchy of Lithuanian; The Kingdom of Poland; Translation.

ENThe paper presents a survey of translations made from different languages (Old Church Slavonic, Hebrew, Czech, Polish, Latin, and Greek) into Ruthenian in both the Grand Duchy of Lithuania and the Kingdom of Poland. The survey shows a large variety of literary genres and individual texts which have been translated into Ruthenian from different - Western and Eastern - sources. The summary translation activities produced by Ruthenians range them at the first place in the region, so that the Ruthenian literature may be viewed as a vivid model of cultural integration within the Grand Duchy of Lithuanian and beyond. It should be noted that Ruthenian started functioning as a literary language as early as in the middle of the 15th century, e.g. much earlier than it is commonly believed to have emerged. Already a that date the earliest translations from at least three languages - Hebrew, Czech, and Latin - were produced. Tine paper also discusses the possibility of a general definition of the multilingual Ruthenian literature (as opposed to the multilingual Lithuanian literature) based on formal criteria such as geography, faith, language, and script. The last criterion, while far from being ideal, turned to be most suitable, since the Cyrillic script (which was considered emblematic by the Ruthenian themselves) has been normally applied to both Old Church Slavonic and Ruthenian - the two main literary languages of the Ruthenian people (who did use, but to a lesser extent, also Latin and especially Polish). [text from author]

ISBN:
9789955335009
ISSN:
1822-4016
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/22675
Updated:
2022-02-25 16:50:32
Metrics:
Views: 95    Downloads: 28
Export:
Download