Lietuvių ir lenkų santykiai 1988-1990 metais (lenkų autonomijos genezės klausimu)

LTStraipsnyje analizuojamos kelios viena su kita glaudžiai susijusios problemos. Pirma, vadinamosios lenkų autonomijos priežastis. Siekiant atsakyti į klausimą, kaip Lietuvos lenkų tarpe kilo ir ėmė dominuoti teritorinės - administracinės autonomijos reikalavimas, būtina aptarti, kaip evoliucionavo lenkų bendruomenės lyderių, Lietuvos Lenkų Sąjungos pozicija autonomijos klausimu. Antra vertus, taip pat svarbu išsiaiškinti Lietuvos valdžios, LKP, bei Sąjūdžio politiką lenkų mažumos atžvilgiu. Aptariant lenkų autonomijos genezės klausimą, istoriografijoje pažymima, kad autonomistines tendencijas lenkų mažumos tarpe kryptingai skatinusi ir Maskva, tokiu būdu siekdama komplikuoti Lietuvos valstybingumo atkūrimą. Tiesa, lieka neaišku, kada Sovietų Sąjungos vadovybė ėmėsi regionalizmo kortos. Todėl, tikslinga aptarti ir Sovietų Sąjungos vadovybės poziciją lenkų autonomijos Lietuvoje atžvilgiu. Vilniaus ir Šalčininkų autonomijos šalininkai savo siekius grindė tuo, kad Lietuvos vyriausybė ignoruojanti rajonų socialines ir ekonomines problemas, nėra užtikrintas proporcingas lenkų atstovavimas vietos valdžios struktūrose, jog valstybinės kalbos įstatymas Šalčininkų bei Vilniaus rajonuose pažeidžia lenkų teises. Apibendrinant, galima būtų teigti, jog aptariamuoju laikotarpiu lietuvių ir lenkų konfliktas neperaugo į prievartinius veiksmus, o autonomijos paskelbimas netapo kaip tuomet sakyta "antruoju Karabachu". Apskritai lietuvių ir lenkų santykiai 1989 m. ir 1990 m. pradžioje labiau priminė ne konfliktą griežtąja to žodžio prasme, o aklo bandymus susikalbėti su kurčiu.Reikšminiai žodžiai: Lietuviai ir lenkai; Lietuvių-lenkų santykiai; Sovietų Sąjungos žlugimas; Teritorinė autonomija; Lithuanian-Polish relations; Fall of the Soviet Union; Territorial autonomy.

ENThe paper analyzes several closely interrelated problems. First, the reason for the so-called Polish autonomy. In order to answer the question, how the requirement for territorial - administrative autonomy began to dominate among Lithuanian Poles, it is necessary to discuss how the position of Polish community leaders, the Union of Lithuanian Poles, evolved regarding the issue of autonomy. On the other hand, it is equally important to find out policy of Lithuanian government, LCP, and the Movement in respect of the Polish minority. Discussing genesis of the issue of Polish autonomy, it is noted in historiography that autonomistic trends in Polish minority were also purposefully encouraged by Moscow, so as to complicate the restoration of Lithuanian statehood. As a matter of fact, it remains unclear when the Soviet Union's leadership has taken the regionalism card. Therefore, it’s also appropriate to discuss the position of Soviet Union leadership as regards Polish autonomy in Lithuania. Vilnius and Šalčininkai autonomy supporters justified their aims by claiming that the Lithuanian government was ignoring the social and economic problems thriving in regions, the proportional representation of the Polish in local government structures was not ensured, and the State Language Law violated the rights of Poles in Šalčininkai and Vilnius regions. In summary, during the period concerned, the Lithuanian and Polish conflict did not spill over into violent actions, and announcement of the autonomy did not become "second-Karabakh" as it was called then. Generally speaking, Lithuanian and Polish relations in 1989 and the beginning of 1990 were more les like a conflict in the strict sense of the word, but more like attempts of the blind to communicate with the deaf.

• Etniškumo ir identiteto tyrimų kryptys socialiniuose moksluose ir jų taikymas tiriant Pietryčių Lietuvos etninius procesus / Monika Frėjutė-Rakauskienė, Andrius Marcinkevičius, Kristina Šliavaitė, Irena Šutinienė. Etniškumo studijos. 2013, Nr. 2, p. 13-47.
• Identities of and policies towards the Polish national minority in Lithuania / Diana Janušauskienė. Ethnopolitics. 2021, Vol. 20, No. 1, p. 136-149.