Nepoetinis eilėraščio menas : posovietinės lietuvių poezijos linkmės

LTLietuvių poetinę tradiciją vertinant kokybiniu požiūriu, svarbu, kad joje itin ilgai, iki XX a. paskutinio dešimtmečio, išsilaikė lyrinės kalbos formos. Maždaug pastarąjį dešimtmetį naujausioje lietuvių literatūroje išryškėjo tendencija: vis daugiau randasi poetų, rašančių ir leidžiančių romanus. Greta šios ryškios poetinės kūrybos tendencijos akivaizdi ir kita, vidinė: antilyrinės poetikos dominantė. Atrodo, kad, apskritai retėjant poetų gretoms, gyvybingiausia poetinės kūrybos forma tapo avangardinio (ar neoavangardinio) pobūdžio poezija. Pagal šią poetinę tradiciją ir motyvuojamas straipsnio pavadinimas, kuriame aptariamas poezijos kismas: XX a. literatūroje poezijos ir poetiškumo sinonimas buvo lyrika ir lyriškumas, kalbos metaforiškumas, meninė išraiška; naujausioje lietuvių poezijoje intensyviai skleidžiasi "nepoetinių" meno formų paieškos. Naujausioje lietuvių literatūroje su romano išpopuliarėjimu koreliuoja išryškėjęs polinkis eksploatuoti naratyvines kalbos formas poetinėje kūryboje. Pasakojimas kaip poetinės kalbos modelis bei poetinė technika laikytina savitu naujosios lietuvių poezijos reiškiniu ir dėl to, kad jis teikia galimybių kurti alternatyvą moderniosios lietuvių poezijos kanonui. Poetinio pasakojimo modelis galimas vertinti kaip pasirenkama poetikos "nulinė priemonė", kaip itin vaisingas būdas kurti "paprasto", nužeminto, "nepoetiško", "negražaus", kasdienio kalbėjimo stilistiką, "tiesioginio" mimezio ar subjektyvaus liudijimo įspūdį, arba, kita vertus, montuoti vaizdinius koliažus, pereiti į parodijos bei ironijos poetiką.Reikšminiai žodžiai: Šiuolaikinė poezija; Postmodernizmas; Pasakojimas; Ironija; Parodija; Koliažas; Groteskas; Pirmosios knygos; Novatoriškumas.; Contemporary poetry; Postmodernism; Narration; Irony; Poezijos formos; Travesty; Collage; Naratyvinė poetika; Avangardinės tendencijos; Grotesque; First books; Knygos projektai; Innovation.; Forms of verse; Narative poetics; Avant-garde tendencies; Projects of book.

ENEvaluating Lithuanian poetic tradition qualitatively, it is important that forms of lyrical language remained there ever long, up to the last decade of the twentieth century. Around the last decade, modern Lithuanian literature revealed a trend: more and more emerging poets who write and publish their novels. In addition to this extraordinary trend of poetic creation, another one is obvious, too - the inner one: dominant of anti-lyric poetics. It seems that, during thinning out of ranks of poets in general, the most vital form of art became the nature of avant-garde (or neo-avant-garde) poetry. Thus, the title of the article is motivated according to the poetic tradition, which deals with change of poetry: synonym for poesy and poetry was lyrics and lyricism, linguistic metaphors, artistic expression in the literature of the twentieth century; and search for "non-poetry" art forms unfolds in modern Lithuanian poetry intensively. Alongside the popularity of novel in modern Lithuanian literature, the silhouetted tendency to exploit narrative forms of language in poetry is correlated. The narration as a model of poetic language and poetic technique is also regarded as a distinctively new phenomenon in Lithuanian poetry, because it provides potentials to create an alternative to the canon of modern Lithuanian poetry. Poetic narrative model can be seen as a "zero tool" option for poetry as a very productive way to create a "simple", humbled, "non-poetic", "ugly", style of everyday speech, "direct" mimesis or subjective impression of testimony, or, on the other hand, to mount image collages, go to the poetics of parody and irony.