Nemuno kilpų regioninio parko Birštono krašto tradicinė kaimo architektūra

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Nemuno kilpų regioninio parko Birštono krašto tradicinė kaimo architektūra
In the Journal:
Etninė kultūra. 2009, Nr. 8, p. 55-60
Keywords:
LT
Birštono kraštas; kaimo namų architektūra; medinė architektūra; Birštonas; regioninis parkas; tradicinė kaimo architektūra.
EN
Birštonas district; architecture of country houses; wooden architecture; Birštonas.
Summary / Abstract:

LTNemuno kilpų regioninis parkas kartu su Birštono savivaldybe patenka į teritoriją, priskiriamą panemunių dzūkams. Kairioji Nemuno pusė priklauso vadinamajai dzūkų Užnemunei, kuri kartu su Suvalkija XVIII a. pabaigoje buvo atskirta nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir prijungta prie Prūsijos, vėliau tapo pavaldi Lenkijos administracijai. 1808 m. Įsigaliojus Napoleono civiliniam kodeksui, joje panaikinta baudžiava – tai paskatino kaimų skirstimąsi į vienkiemius. Dešinėje Nemuno pusėje esantys kaimai buvo tvarkomi pagal Lietuvos įstatymus. Šiuo straipsniu siūloma trumpai susipažinti su Birštono krašto tradicinės architektūros raida ir savitumais. Nemuno kilpų dirvožemiai nėra derlingi, todėl pajamos, gaunamos iš žemdirbystės, buvo menkos, sodybos nedidelės. Sodybos jaukumui daug reikšmės turėjo ne tik tvoros, bet ir atviri prieangiai, priesvirniai, raižiniais išpuošti langai, gražios durys, taip pat ir želdiniai. Tradiciniai Birštono krašto gyvenamieji namai beveik tokie pat kaip visai Dzūkijai būdingos pirkios. Seniausios buvę dūminės pirkios, vėliau, XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje, statytos dvigalės pirkios, o XX a. antrame ketvirtyje (apie 1930-1960 m.) paplito naujoviški kompaktiško plano gyvenamieji namai. Pastatų sienos dažniausiai ręstos iš apvalių ar tašytų pušinių, rečiau eglinių rąstų. Mediniam namui darytos plačios, sienas nuo lietaus apsaugančios stogo užlaidos. Puošyba didele dalimi priklausė nuo kaimo tradicijų bei šeimininko būdo ar skonio, jai naudotos įvairios medžio apdirbimo technikos: skulptūrinė, pjaustymas ir tekinimas.

ENRegional Park of Nemunas Hooks with Birštonas municipality falls within the territory belonging to Panemunių Dzūkai. The left side of Nemunas belongs to the so-called Dzūkian Užnemunė, which was separated from the Grand Duchy of Lithuania together with Suvalkija at the end of the eighteenth century, and was connected to the Prussia; later it was became dependent to the Polish administration. In 1808, after the Napoleon civil code came into force, the serfdom there was abolished - that led to the subdivision of villages into homesteads. The villages located on the right side of the Nemunas were arranged in accordance with the laws of Lithuania. This article proposes a short introduction to the development of traditional architecture and singularities of Birštonas land. The soil of Nemunas Hooks is not fertile, and therefore the income from agriculture was low, and homesteads were small. Not only fences were of great importance for coziness of homesteads, but also open porches, bans with wings, windows adorned with carvings, beautiful doors, as well as plantations. Traditional residential houses of Birštonas land were almost the same as all the cottages typical for Dzūkija. The oldest ones were reeky cottages, later at the end of the nineteenth century – at the beginning of the twentieth century, cottages of two-ends were built, and in the second quarter of the twentieth century (about 1930-1960), innovative houses of compact plan spread. Building walls were usually notched of round or hewn pine logs, more rarely of firry logs. Wide roof overlaps protecting the walls from rain were built for wooden house. Mostly, decoration depended on the rural traditions and the temper or taste of host, various woodworking techniques were used for it: sculpture, cutting and turning.

ISSN:
1648-6072
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/22269
Updated:
2013-09-17 19:20:39
Metrics:
Views: 39
Export: