Zacharijaus Liackio pranešimas IX Rusijos archeologų suvažiavime Vilniuje (1893)

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Zacharijaus Liackio pranešimas IX Rusijos archeologų suvažiavime Vilniuje (1893)
Alternative Title:
Zakharij Liatskij's paper in the ninth congress of the archeologists of al Russia in Vilnius (1893)
In the Journal:
Archivum Lithuanicum . 2009, t. 11, p. 305-322
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
nemokslinė lingvistika; etimologijos; tikrinis vardas; J. Jablonskis
EN
unscientific linguistic; etymologies; proper name; J. Jablonskis
Summary / Abstract:

LTStraipsnis skirtas reikšmingiausiam lingvistinės Zacharijaus Liackio (Захарiй Антоновичъ Ляцкiй, ~1836-1899) biografijos epizodui - dalyvavimui IX Rusijos archeologų suvažiavime Vilniuje 1893 metais, jo mąstymui apie lietuvių kalbą ir jos ryšius su kitomis, visų pirma - su rusų kalba. Liackis buvo kilęs iš smulkių Baltarusijos dvarininkų, pagal išsilavinimą karo inžinierius, vėliau žinomas panevėžietis, gyvenęs Senojo Panevėžio dvare prie Nevėžio, statęs Panevėžio realinę gimnaziją, ilgai dirbęs Panevėžio apskrities iždininku. Dvidešimt dvejus metus jis dėstė lietuvių kalbą Panevėžio mokytojų seminarijoje (1873-1895). Mokytojaudamas Liackis buvo tapęs vienu iš pagrindinių Vilniaus švietimo apygardos globėjo Nikolajaus Sergijevskio kalbinių parankinių - jis recenzavo daug lietuviškų kirilinių rankraščių. 'Žemaičių kalbos' pamokų metu mokytojas Liackis akcentuodavo lietuvių kalbos panašumą į rusų kalbą, siūlė laužyti lietuvių kalbos gramatiką ir artinti ją prie rusų kalbos. Šiandien Liackio palikimas įdomus kaip imperijos puoselėto "lietuvių kalbos eksperto" lingvistinio mąstymo pavyzdys. Nors Liackio kalbinės išvados gerai atitiko oficialų politinį imperijos diskursą (lietuviai esą rusai, Lietuva - Rusija), tačiau jis sulaukė ne tik specialistų (Bezzenbergerio, Jablonskio), bet ir pačių Vilniaus švietimo apygardos administratorių kritikos. Liackio etimologizavimas ne tik liudija, kad jis buvo labai įsitraukęs į madingus kalbų kilmės svarstymus, bet kad ir jo paties dalyvavimas suvažiavime bei du kartus publikuotas pranešimas tapo kritinio mąstymo apie etimologiją šaltiniu.

ENZakharij Liatskij (~1836-1899) was a military engineer by training and worked as a treasurer of the Panevėžys District (today Lithuania). Simultaneously for 22 years Liatskij worked as a teacher of Lithuanian at the Panevėžys Teacher Training Seminary (1873¬ 1895). He was the only official teacher of Lithuanian in the entire Kaunas province. Among other things Liatskij was an important "expert" of the Lithuanian language for the administrators of the Vilnius Educational District. In 1893 Liatskij presented his research on the etymology of certain Russian historical proper names in the Ninth Congress of Archeologists of all Russia in Vilnius. Liatskij considered Lithuanians to be a tribe of Russians, and Lithuanian-a dialect of (old) Russian. This approach enabled him to give Lithuanian etymologies for words like Руссъ 'Russian', варягъ, Рюрикъ, etc. Besides, Liatskij considered etymologies for quite a few Lithuanian words and names too: lenkas, Lietuva, Nemunas, Nevėžis, Žemaičiai, etc. At the Congress Liatskij was severely criticized for his "childish" linguistics and was not allowed to even finish his report. This failure at the Congress must have influenced his resignation two years later in 1895 from the position of the teacher of Lithuanian. [From the publication]

ISSN:
1392-737X
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/22261
Updated:
2018-12-17 12:31:15
Metrics:
Views: 13    Downloads: 4
Export: