Moterų vardai lietuvių akademinėje muzikoje : mitologijos, romantizmo ir istoriškumo sąsajos

LTNagrinėjant moterų vardus lietuvių akademinėje muzikoje prieinama prie išvados, kad moterų vardai atskleidžia senosios baltų pasaulėžiūros įtaką XX a. lietuvių muzikai, o šių vardų mitologizavimas, romantizavimas, siekimas istoriniams vardams suteikti romantizmo, o literatūriniams - istorinio autentiškumo atskleidžia tai, kad lietuvių akademinė muzika dėl sudėtingų lietuvių tautos, valstybės ir gimtosios kalbos raidos sąlygų buvo atsilikusi nuo Europos muzikinės kultūros raidos, todėl Europoje pergyventas XIX a. romantizmas Lietuvoje tebesitęsė bemaž visą XX a. Pusę amžiaus Lietuvoje vyravusi socialistinė kultūra su privalomuoju ideologizuotu socialistinio realizmo stiliumi sumišo su romantizmo liekanomis ir paveikė lietuviškosios sceninės muzikos stilistiką. Nepaisant to, moteriškųjų vardų dominavimas akademinėje muzikoje, moterų - herojų, kovotojų už laisvę su visų istorinių laikotarpių tautos priešais - gausumas atskleidžia pamatinius baltiškosios pasaulėžiūros sluoksnius, nepaveiktus nei katalikiškosios, nei protestantiškosios krikščioniškojo tikėjimo pakraipos. Moterų vardai, įkūnijantys romantizuotos istorijos herojes, pirmiausia pavartoti literatūros ir muzikos kūriniuose, perimami kasdieninėn vartosenon, kaip ir paveldėtieji iš mitų, legendų, pasakų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vardas; Moteris; Lietuvių akademinė muzika; Romantizmas; Name; woman; Lithuanian; Academic music; Romanticism; Vardas; Name; Lithuanian academic music; Romanticizm; Moterų vardai; Akademinė lietuvių muzika; The names of women.

ENThe analysis of the names of women used in Lithuanian academic music showed that the names of women reveal the influence of the ancient Baltic world-outlook towards the Lithuanian music of the 20th century. It also revealed that Lithuanian academic music had been behind the development of the European musical culture due to the difficult conditions of the development of the Lithuanian nation, State and national language. Thus the Romanticism of the 19th century in Europe lasted almost the whole of the 20th century in Lithuania. The forced socialist culture with compulsory social realism under oppression о the ideology of the totalitarian state mixed up with the relics of Romanticism influence the style of Lithuanian music. Despite that fact, the predominant majority of the names о women in the academic music, especially of the women heroes, fighters for the freedom against all the enemies of the nation and of all the times revealed deep layers of the Ваltic world-outlook not influenced by Catholic or Protestant Christian faith. The names of the women from the romantic history, used in literature and musical pieces, turned into an everyday usage as if they were inherited from the myths, folk tales and legends. [From the publication]

• Kaimo realijos lietuvių sceninėje akademinėje muzikoje : kaimo kultūros portretai / Virginija Apanavičienė. Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje. 2012, 3, p. 93-100. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2015.
• Lietuvių vardų kilmės žodynas / Kazimieras Kuzavinis, Bronys Savukynas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 353 p.
• Pagonybė Lietuvoje : moteriškosios dievybės / Pranė Dundulienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 205 p.
• Prūsų kalbos etimologijos žodynas / Vytautas Mažiulis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013. XLVI, 1016 p.
• Vakarų lietuvių moteriškieji mitologiniai personažai akademinėje lietuvių muzikoje : regioniškumo problemos / Virginija Apanavičienė. Tiltai. Priedas. 2001, Nr. 7, p. 113-119.