Moters vaizdavimo stereotipai ir jų modifikacijos XX a. antrosios pusės lietuvių prozoje

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėMoters vaizdavimo stereotipai ir jų modifikacijos XX a. antrosios pusės lietuvių prozoje
Autoriai
LeidinyjeLyčių studijos ir tyrimai . 2005, 1, p. 61-65
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTSovietmeio proza; Moters paveikslas; Stereotipai; Proza; Feministinė kritika; Literatūros sociologija
Santrauka / Anotacija

LTMoters paveikslas XX a. antrosios pusės lietuvių prozoje parodo nuoseklią stereotipų modifikaciją. 5 – 6-ojo dešimtmečio literatūroje imtas kurti sovietinės moters idealas, jungiantis triadą: žmona – darbuotoja – motina. Privatumo/ viešumo dichotomija nulemia naujus moters vaizdavimo stereotipus. Ievos Simonaitytės apysakoje „Pikčiurnienė“(1953 m.) parodomas moters išėjimas iš privačios, šeimos erdvės į atvirą istorinį laiką, kuriamas socialinis stereotipas. Vienas pirmųjų naują moters paveikslą bando kurti Jonas Avyžius. Sovietinės moters stereotipas nuvainikuojamas Jonės Balčiūnaitės romane „Situacija“(1993 m.) Tradicinius moters vaizdavimo stereotipus akivaizdžiai griauna šiuolaikinė rašytoja Renata Šerelytė romane „Ledynmečio žvaigždės“ (1999 m.). Namų moters, motinos stereotipus reprezentuoja tik senosios kartos atstovės, vidurinioji karta jau nebesugeba išlaikyti tradicinių vertybių, bet vis dar gyvena privačioje erdvėje. Jaunosios kartos atstovės siekia visiškai atsiriboti nuo namų erdvės, keliauja iš kaimo į miestą, siekia įsitvirtinti kaip laisva, nepriklausoma ir kurianti asmenybė. Romano herojė pereina iš privačios erdvės į viešėją. Naujo gyvenimo ritmas sunkiai įveikiamas išsilaisvinimo trokštančiai moteriai Kurianti moteris – naujas šiuolaikinės literatūros moters vaizdavimo stereotipas [Iš leidinio]

ENThe portrait of a woman in the Lithuanian prose of the second half of the 20th century demonstrates a consistent modification of stereotypes. In the literature of 1940s and 1950s, one comes across attempts to create an ideal of a Soviet woman comprising a triad: wife – employee – mother. The dichotomy of private/public space pre-determines new stereotypes of depicting a woman. Ieva Simonaitytė’s novel “Pikčiurnienė” (1953) narrates the story of a woman leaving private, family space and going into open, historical time, whereby a social stereotype is created. One of the first ones to create a new portrait of a woman is Jonas Avyžius. The stereotype of Soviet woman is dethroned in Jonė Balčiūnaitė’s novel “Situacija” [The situation] (1993). Traditional stereotypes of depicting a woman are obviously undermined by contemporary writer Renata Šerelytė in the novel “Ledynmečio žvaigždės” [Ice Age stars] (1999). Stereotypes of a domestic woman, mother are employed only by the representatives of the older generation, the middle generation already lost the capacity to uphold traditional values, but still continues to live in the same private space. Representatives of the younger generation seek to completely distance themselves from domestic space, travel from countryside to city; they seek to establish themselves as free, independent, and creative personalities. Female heroes in these novels move from private space to public one. The rhythm of a new life is difficult to overcome for a woman yearning for liberation. Creative woman is a new stereotype of depicting a woman in the contemporary literature.

ISSN1822-6310
Mokslo sritisLiteratūrologija / Literary Studies
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2173
Atnaujinta2018-12-17 11:35:54
Metrika Peržiūros: 57    Atsisiuntimai: 21