Mobingas kaip organizacinio gyvenimo problema : priežasčių, raiškos ir pasekmių įvertinimas ir analizė

LTDaugelį problemų organizacijoje sukelia priešiškas dalies organizacijos narių elgesys kitų grupės narių atžvilgiu, dar vadinamas mobingu. Tyrimai rodo, kad mobingas yra ne tiek asmens, kiek įstaigos ir visuomenės lygmens problema, todėl organizacija gali imtis tam tikrų veiksmų siekdama kontroliuoti šį reiškinį ir užtikrinti jo prevenciją. Straipsnyje pateikiami teoriniai, tyriminiai ir autentiško empirinio tyrimo duomenys, atskleidžiantys mobingo reiškinių prigimtį, paplitimo mastą, priežastis, raiškos formas ir pasekmes. Siekiant įvertinti dviejų prekybinių organizacijų darbuotojų patiriamo mobingo priežastis, raišką ir pasekmes žmonėms ir organizacijai, atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 85 dviejų prekybos centrų darbuotojai (iš jų 70 moterų ir 15 vyrų). Remiantis tyrimo rezultatais, galima teigti, kad mobingas yra dažnas reiškinys: ištirtose organizacijose su mobingo apraiškomis susiduria daugiau nei trečdalis apklaustų darbuotojų. Mobingas tiriamose organizacijose susijęs su organizacinėmis, socialinių santykių ir asmeninių darbuotojų savybių problemomis. Pagrindinės mobingo raiškos formos yra galimybių bendrauti ribojimas, kenkimas profesinei karjerai ir kenkimas reputacijai. Lyginamoji mobingą patiriančių ir nepatiriančių darbuotojų asmeninių savijautos rodiklių analizė parodė, kad pirmųjų tokie simptomai kaip depresija, nervingumas, psichosomatiniai sutrikimai, savivertės sumažėjimas ir blogėjantys santykiai su aplinkiniais išreikšti gerokai stipriau. Tikėtina, kad būtent todėl 40 proc. mobingą patiriančių apklaustų asmenų linkę pakeisti esamą darbo vietą. Pateikiamos pagrindinės gairės mobingo reiškinių minimizavimui ir profilaktikai.Reikšminiai žodžiai: Tarpsasmeninai santykiai; Mobingas; Darbo kolektyvų socialinis klimatas; Darbuotojų savijauta; Organizaciniai nuostoliai; Interpersonal relations; Mobbing; Social environment of work; Employee well-being; Organizational losses; Mobingas; Priešiškumas; Agresyvi komunikacija; Darbuotojų gerbūvis; Organizacija.; Hostility; Aggressive communication; Organizations.

ENThe article presents theoretical, experimental and empirical data that reveals nature, prevalence, causes, expressions and consequences of mobbing phenomenon. Psychical terror (mobbing) in working life means hostile and unethical communication which is directed in a systematic way by one or a number of persons mainly toward one individual. The study carried out in two commercial enterprises has shown that this phenomenon is common and wide- spread in the country and in the analyzed organizations, namely: the phenomenon of mobbing is faced by more than a third of the surveyed workers. The study included 85 respondents, employees of two supermarkets (90.4% of all workers), 70 women and 15 men, aged 18 to 59 years. The investigation revealed that in one of them almost half of the workers were mobbed, in the other one there is one-third of such workers. Mobbing causes were analyzed in three groups: 1. organizational problems, 2. conflict resolution, 3. social relations and personal qualities. The study has shown that mobbed people feel lack of motivation and job satisfaction, and these feelings encourage them to change jobs. The majority of people experiencing mobbing would like to change their place of employment. The study showed that mobbed women more than men feel different mental, physical and social health disorders. Comparative analyses of personal well-being indicators of mobbed and non-mobbed employees showed that the symptoms, such as depression, nervousness, psychosomatic disorders, decrease in self-esteem and worsening relations with those around them, are expressed much stronger among mobbed people. It is likely that this is why 40 percent of employees experiencing mobbing tend to change the organization they work at. The study has helped to draw the broad outlines of mobbing events minimization and prevention.

• Psichologija / Psychology
• Sociologija / Sociology