Lietuvių žemės deivės vardai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių žemės deivės vardai
Alternative Title:
Lithuanian names of the goddess of earth
In the Journal:
Tautosakos darbai [Folklore Studies]. 2008, 36, p. 73-85
Keywords:
LT
17 amžius; 16 amžius.
Summary / Abstract:

LTStraipsnio objektas – lietuvių žemės deivės, paprastai vadintos Žemyna, nominacijos. Darbo tikslas – apžvelgti tautosakoje ir istorijos šaltiniuose užfiksuotus žemės deivės vardus, paaiškinti jų etimologiją ir prasmę mitopoetinės pasaulėžiūros kontekste, taip pat atskleisti tų vardų kūrimo logiką. Straipsnio autorė daro išvadą, kad dievavardis "Žemyna", kurio ankstyviausi užrašymai BRM šaltiniuose siekia XVI a. antrąją pusę, senuosiuose mitografų liudijimuose apie lietuvių ir senovės prūsų palikuonių mitologiją pristatomas ne itin ryškiai varijuojančiomis formomis: "Žemina", "Žemyna", "3emyne" "3emyne", "Žiėmina", "Zemynylena". Dažnos rašytiniuose šaltiniuose ir žodinėje tradicijoje mažybinės teonimo lytys: "Žemynėle", "Zeminelen", "Žemynėlė". Dievavardis "Žemyna" aptinkamas ir XIX–XX a. užrašytoje tautosakoje bei šnekamosios kalbos pavyzdžiuose. Vienoje vėlyvo šaltinio maldelėje (1956 m.) pavartota lytis "Žeminykė". XVII a. BRM šaltiniuose randami dar ir tokie deivę įvardijantys teonimai: "Žemele", "Zamolukse". Straipsnio autorė teigia, kad deivę pavadinantys dievavardžiai išvesti iš bendrinių žodžių, žyminčių jos valdymo, funkcionavimo sferas ar sąsajas su vaisingumą reiškiančiais fenomenais, turima omenyje – "žemė", "javas", "rugys", "krūmas". "Rugių boba" – tai iš rugių pėdo ar gubos padaryto stabo, vaizduojančio dievišką javų esybę, kitose tautose atliepiančią vadinamąją Rugių motiną, pavadinimas. Vardu "Žemės pati", kaip teigia straipsnio autorė, pabrėžiamas deivės, kaip žemės sferos šeimininkės, patronės, o tikriausiai ir kaip dieviškosios sutuoktinės, vaidmuo.Reikšminiai žodžiai: Žemyna; žemės deivės; Teonimas; Etimologija; Žemyna; Goddess of earth; Theonym; Etymology; žemės deivė; Dievavardis; Earth goddess; Theonymy; God-name.

ENThe subject of analysis in this article comprises names of the Lithuanian goddess of Earth (most commonly denoted by the name Žemyna), as recorded in folklore and historical sources, along with interpreting etymology and meaning of those names against the background of mythopoetic mentality and attempting to understand and reveal the logic inherent in composition of these names. The theonym Žemyna, the earliest recordings of which in the sources of Baltic religion and mythology reach back to the second half of the 16t h century, is represented in the writings of mythographers describing the ancient Lithuanian and Prussian mythology in certain slightly varying forms, like Žemina Žemyna, Žemyne, Zemynylena. The diminutive forms of this theonym are also rather frequent both in written sources and in oral tradition: e.g. Žemynėle, Zeminelen, Žemynėlė. The plural form of the theonym has also been recorded: zeminas. The name of the goddess Žemyna is found also in folklore and samples from the everyday speech recorded in the 19"'-20l h centuries. One rather late recording of a prayer of questionable authenticity (recorded in 1956) presents a form Žeminykė (which probably should be reconstructed as Žemininke). While the historical sources of ancient Baltic religion and mythology from the 17th century present also denominations of the goddess such as Zemele, Zamolukse.Her other names include Žemės Patti, iempati, Jawinne, Jawu Deiwe. It could therefore be assumed that Rugių boba ['the Rye Woman'] and Krūminė Pradžių Varpų (Kruminie Pradžių Warpu ['the bushing out spikes']) could also be regarded as possible substitutes for the name Žemyna, reflecting her connections with grain in certain phases of its vegetation and maturity. The names for the goddess usually derive from appellatives denoting spheres of her rule and functioning or her connections with various phenomena related to fertility. Among them, žemė 'earth', javas 'crop', rugys ' rye ' , krūmas 'bush' could be listed. Rugių boba means an image made from the rye sheaf or shook and displaying the godlike being of the crops which in some other nations corresponds to the so-called Rye Mother. The name Žemės pati emphasizes the role of the goddess as certain patron lady of the earth sphere, or perhaps the divine consort as well. [From the publication]

ISSN:
1392-2831; 2783-6827
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/21518
Updated:
2018-12-17 12:21:26
Metrics:
Views: 140    Downloads: 9
Export: