Asmeninė kalba : laiškai šiaurės panevėžiškių patarme

LTStraipsnyje analizuojama Marijonos Krivickienės, kiek pramokusios rašyti moters, gyvenusios Vismantų kaime, Pakruojo rajone laiškų kalba. Nustatomi tarmės bruožai, bendrinės kalbos įtaka, aprašoma individuali šios moters rašyba ir jos raida. Išskirtinis analizuotų laiškų autorės rašybos bruožas – įterptinių ir pridėtinių grafemų , ir rečiau rašyba tose žodžių pozicijose, kur netariamas joks garsas. Laiškų autorė vengė priebalsių samplaikų ir žodžius grafiškai rašė (C)V(C)V...(C)V skiemenavimo principu. Autorė nemokėjo bendrinės kalbos, tad savitai užrašė savo tarmės ypatybes, kai kurioms jų pati pritaikiusi raidžių grupes (, , , ir kt.). Laiškuose tarmės garsai fiksuoti gana dėsningai: [ọ] žymėtas raide ; tarmės monoftongai [ɛ] ir [ẹ] rašyti grafema ; [ẹ] ženklintas grafema ; kirčiuotas [ie] aiškiai diferencijuotas nuo kitų pozicijų ir žymėtas beveik visada ; tarmės dvigarsis [ọn] atitinkamai žymėtas . Autorės kalba buvo šiek tiek paveikta bendrinės kalbos. Bendrinės kalbos įtaką liudija: rašymas vardažodžių vienaskaitos kilmininke ir veiksmažodžių 3 asmens vienaskaitos galūnėje – jų vartoseną autorė, matyt, buvo išmokusi iš laikraščių ar knygų; nemonoftongizuoti dvibalsiai žodžio gale; neredukuotos galūnės; įterptinio bei trigrafo vartojimo retėjimas vėlesniuose laiškuose bei formų su ir įsigalėjimas; dvigarsio [an] žymėjimas . Remiantis autorės rašybos raida nustatyti apytikriai dviejų nedatuotų laiškų metai. Lingvistinius argumentus parėmė ir laiškuose pateiktos šeimos gyvenimo detalės.Reikšminiai žodžiai: Asmeninė kalba; Asmeninė korespondencija; Korespondencija; Privačioji kalba; Raidė; Rašyba; Rašybos bruožas; Tarimas; Tarmė; Šiaurės panevėžiškių patarmė; Correspondence; Dialect; Grapheme; Orthographical feature; Orthography; Personal correspondence; Private language; Pronunciation; The north panevėžiškiai subdialect.

ENThe paper analyses the language of correspondence of Marijona Krivickienė, a less literate woman, who lived in Vismantai village, Pakruojis District. It identifies dialectal features, the influence of the standard language, and describes the woman’s individual orthographical features and their development. An exceptional feature of orthography is the usage of redundant graphemes and and more rarely in those word positions where no sound is produced. Krivickienė avoided consonant clusters and used the syllable type (C)V(C)V...(C)V. She could not write in the standard language, hence she created her own orthographical system for the dialect she spoke and used letter combinations (, , , , etc.). She used a pattern of writing dialectal sounds in her letters: [ọ] was marked by ; dialectal monophthongs [ɛ] and [ẹ] were conveyed by the grapheme ; [ẹ] was conveyed by the grapheme ; stressed [ie] was clearly differentiated from other positions and almost in all cases marked by ; dialectal diphthong [ọn] was marked by . Standard language influence on the author’s language is testified by: the appearance of in gen. sg. and 3 praet. endings – the author most probably learned this usage from newspapers or books; non-monophthongized diphthongs in the endings; non-reduced endings; diminishing usage of the redundant and trigraph in later letters as well as establishment of forms with and ; marking the diphthong [an] by . Based on the developments of the author’s individual orthography, the paper establishes the approximate time of writing of two undated letters. Linguistic arguments were also supported by the details of family life presented in the letters.