Mokslo ir valstybės institucijos: lietuviškos bendravimo kultūros grimasos
LTPastaruoju metu (nuo 2008 m. vid. iki 2009 m. gegužės) vyko Lietuvos kultūros kongreso (LKK) Tarybos organizuoti renginiai - konferencijos bei debatai, skirti aptarti pribrendusius politinės kultūros ir kitus neatidėliotinus klausimus. Man kaip LKK Tarybos nariui teko dalyvauti ir kitų organizacijų forumuose, kuriuose buvo nagrinėti valstybės politikai svarbūs Lietuvos mokslo ir studijų įstatymo tobulinimo bei reformų vykdymo reikalai. Šiandien galiu drąsiai konstatuoti: valdžios atstovai nepaisė (ir dabar įžūliai nepaiso) iškeltų klausimų bei siūlymų. Jie savo abuojumą arogantiškai demonstravo, išeidami iš vykstančių diskusijų, net dar neprasidėjus reikšmingų klausimų svarstymams. Tad nereiktų stebėtis, kad valstybinės institucijos ir toliau drąsiai veikia pagal tai, kaip diktuoja korumpuotos ir finansinius resursus valdančios grupės. Egoistinių asmeninių, partinių bei užsakytų siekių sumaištyje valdžios struktūros imituoja viešumą ir skaidrumą, slėpdamos tikruosius tikslus. Reformų imitacija žaloja politinį gyvenimą, mokslą ir kultūrą. Neteisėtų veiksmų nebaudžiamumas demoralizuoja visuomenę. Dabar vyriausybės priimta mokslo ir studijų reformos programa yra neįgali siekti asmens ugdymo tikslų; ji nukreipta naikinti esamą mokslo potencialą ir tyliai pakirsti valstybės galias. Tai nusikaltimas, reikalaujantis griežtos bausmės.
ENRecently (from mid. 2008 until May 2009) conferences and debates organized by Council of Lithuanian Cultural Congress (LKK) to discuss ripe issues on political culture and other urgent ones. I, as a member of LKK Council, had possibility to participate in forums of other organizations, too, where the issues on development of laws for Lithuanian science and higher education important for state politics and implementation matters of reforms. Today, I can safely state that state authorities ignored (and blatantly ignore now) the issues and suggestions raised. They demonstrated their abomination arrogantly, leaving the debates, even before the start of meaningful discussions. So, it should not be surprising that state institutions continue operating safely according to the dictation of corrupt groups controlling the financial resources. Within the havoc of egoistic personal, party and ordered aspirations, governmental structure simulates the openness and transparency, hiding their real goals. Simulation of reforms cripples political life, science and culture. Impunity of unlawful acts demoralizes the society. Currently, the reform program on education and studies adopted by the government is a disabled to achieve goals of person education; it is directed to eliminate the existing scientific potential and to subvert state power quietly. This is a crime that requires a severe punishment.
