Statistiniai gebėjimai kaip edukologijos mokslo problema: statistinių gebėjimų samprata ir turinys

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėStatistiniai gebėjimai kaip edukologijos mokslo problema: statistinių gebėjimų samprata ir turinys
AutoriaiKazlauskienė, Aušra
LeidinyjeJaunųjų mokslininkų darbai . 2005, Nr. 3 (7), p. 52-58
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
ENStatistical skills; Elements of statistics; Statistical competence; Statistical literacy; Statistical thinking; Statistical reasoning
Santrauka / Anotacija

LTPlėtojantis mokslui ir technikai, tobulėjant gamybai, ypač didelę svarbą įgyja gebėjimas kritiškai mąstyti, sprąsti problemas, priimti sprendimus, susidaryti nuomonę. Statistiniai gebėjimai pasaulinėje mokslinėje literatūroje apibrėžiami įvairiai. Statistinių gebėjimų ir jų apibrėžties atžvilgiu mokslo bendruomenėje pasireiškia nuomonių įvairovė. Mokslinėje literatūroje dažnai vietoje termino statistiniai gebėjimai vartojami kiti, pvz., statistinis raštingumas (statistical literacy), statistinės kompetencijos (statistical competence), statistinis mąstymas (statistical thinking), statistinis samprotavimas (statistical reasoning). Esminis gebėjimo (skills) ir gabumo (ability) skirtumas: gebėjimas yra individo potencialas atlikti tam tikrą užduotį, gabumas – potencialas įgyti savybių, reikalingų užduočiai atlikti. Kompetenciją būtų galima apibrėžti kaip asmenybės kognityvinių ir nekognityvinių savybių raišką sėkmingoje ir efektyvioje veikloje. Mokslinėje literatūroje neretai sutapatinami statistinių gebėjimų, statistinio raštingumo ir statistinės kompetencijos konceptai. Išskirtos trys statistinių gebėjimų apibrėžtys: pirma labiau apima techninio lygmens statistinius gebėjimus (duomenų skaitymas, vaizdavimas), antra – pažintinio lygmens gebėjimus (problemos, hipotezės išsikėlimas, duomenų registracija, analizė, išvados ir interpretacijos), trečia – matematinių operacijų lygmens gebėjimus (procentai, vidurkis, tikimybės, skaičių apvalinimas, klasifikavimas ir pan.).

ENThe last decades have seen a rapid increase of new information flows, emergence of complementary scientific theories, cognition criteria, changes in priorities of the value system. It is obvious that more important is an ability to think, use (read and present) and select information rationally, autonomously and reasonably than just to accumulate it. […] Scholars in many countries having summarised the experience of teaching statistics starting from pre-school education to university studies have foreseen the following trends for future research in this area: psychological and pedagogical aspects of teaching statistics. A special emphasis is placed on problems of teaching statistics in developing countries and in teacher training. However, there are no clear solutions of this problem of the conception of statistical skills. Based on the works of scholars […] the concept of statistical skills was defined. The research proved that the content of statistical skills consists of the items in solving which pupils develop: a) technical skills (reading and presenting data); b) skills of mathematical operations (calculation of the mean, data classification, approximate numbers, grasping some elements of the probability theory, identification of percentage of a number); c) general cognitive skills (ability to word a problem, hypothesis raising, data compilation for its verification, data analysis and interpretation, conclusion making). [From the publication]

ISSN1648-8776
Mokslo sritisEdukologija / Education
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2137
Atnaujinta2018-12-17 11:35:50
Metrika Peržiūros: 6