"Plati žemė" vedose ir baltų tautosakoje

LTSenovės indų „Rigvedoje“ aptinkami „plačios žemės“ bei „žemės plėtimo(si)“ vaizdiniai, dažniausiai pasitaikantys kosmogoniniuose kontekstuose. Jie išreiškiami skirtingais žodžiais, tačiau iš visų kalbinių išraiškų išsiskiria formulės prthivi „plati“ ir ksam- „žemė“ bei prath- „plėsti“ ir ksam „žemę“, kurių abu dėmenys etimologiškai tiksliai atitinka lietuvių formules plati žemė bei plėsti žemę, įvairiais pavidalais pasitaikančias tautosakoje, ypač mįslėse bei kosmogoninėse sakmėse. Šitoks sutapimas leidžia nukelti kalbamąjį vaizdinį į indoeuropiečių bendrybės laikus ir rekonstruoti prokalbės formulę *ghdhem-1 ghdhom- „žemė“ ir *plet-1 *plot-1 plot- „plėsti(s); platus“. Iš to savo ruožtu bent iš dalies galima spręsti ir apie atitinkamų lietuvių bei latvių tautosakos kūrinių amžių. Atskirai imant, „plačios žemės“ vaizdinys nėra naujiena nei „Rigvedoje“ (į jį dėmesį atkreipti tyrinėtojus privertė jau vienas iš žemės pavadinimų – prth(i)vi, kuris kartu yra būdvardis, reiškiantis „plati“, ir apie kurį kaip tik bus kalbama), nei lietuvių bei latvių tautosakoje (neabejoju, kad daugeliui tautosakininkų gerai žinoma, jog žemė yra plati, nors man nežinomas nė vienas darbas, kuriame tai būtų nagrinėjama specialiai). Atskirai imant, tai atrodo lyg ir neverta dėmesio. Tačiau suvokus, jog vedų prthivi ir ksam- (vienaskaitos vardininko prthivi ksdh) bei lietuvių plati žemė yra viena ir ta pati iš prokalbės paveldėta formulė, negana to, pasirodanti atitinkamuose pasaulio sukūrimo (žemės išplėtimo) kontekstuose, prieš akis ima vertis svaiginanti amžių gelmė ir atsiskleidžia gili, iškalbinga šio vaizdinio ir jo kalbinės išraiškos prasmė.Ji įgalina, viena vertus, numanyti tuos archajiškus „protautosakos“ kontekstus, iš kurių šis vaizdinys pateko į senovės indų „Rigvedą“, o, antra vertus, – tą istorinę gelmę bei ritualinę praeitį, kurią jis mena lietuvių bei latvių tautosakoje. Pagal išgales akivaizdžiai tai parodyti ir yra šio straipsnio uždavinys. Kilme giminiškose, bet erdvėje ir laike nutolusiose tradicijose, suprantama, ne viskas būtinai pakinta, ir kartais išlieka viena kita bendrybė – tarsi inkliuzas iš nebeatmenamų laikų. Tokios bendrybės, atsidūrusios jau pasikeitusioje, skirtingoje terpėje, šiaip jau savaime padeda geriau suvokti abi tradicijas, net kai palyginami vien bendri vaizdiniai. (Panašiai savas mintis žmogus gali dorai suprasti tik tuomet, kai pokalbyje su kitu išvysta jas kito akimis.) Tai nepamainomas, niekuomet neprarasiantis savo vertės lyginamojo metodo ir iš jo plaukiančios komparatyvistikos apskritai privalumas. Tačiau šis metodas itin vertingas tuomet, kai palyginami ne tik bendri dviem ar kelioms tradicijoms vaizdiniai, bet ir jų išraiškos forma, ypač tais atvejais, kai ta forma – kaip antai giminiški žodžiai, juolab giminiškų žodžių junginiai (mikrotekstai) – įgalina, pasitelkiant lyginamosios kalbotyros laimėjimus, rekonstruoti atitinkamus prokalbės provaizdžius (mikrotekstus) ir, vadinasi, palyginamus abiejų ar kelių tradicijų vaizdinius savo ruožtu nukelti į atitinkamo amžiaus „protradiciją“, dviejų ar kelių nutolusių tradicijų bendrą šaltinį.Šiuo atveju bus palyginamas, viena vertus, senovės indų šventųjų giesmių sąvadas „Rigveda“, sudarytas ir kanonizuotas ne vėliau kaip II tūkstantmečio pr. Kr. pirmojoje pusėje, nors sudarytas, žinoma, jau iš ilgus amžius prieš tai gyvavusių atskirų giesmių, ir, kita vertus, lietuvių bei latvių (rytų baltų) tautosaka, pradėta užrašinėti tik pastaraisiais šimtmečiais (mįslės – kiek anksčiau, sakmės – vėliau). Palyginimo objektas – „plačios žemės“ vaizdinys bei jo kalbinė išraiška „Rigvedoje“ ir lietuvių bei latvių mįslėse bei sakmėse apie pasaulio sukūrimą. Esminiai žodžiai: idoeuropeistika, komparatyvistika, Indija-Lietuva, „Rigveda“, lietuvių bei latvių tautosaka, kosmogonija, plati žemė.

ENThe Rigveda contains a semantic formula known as the “wide earth” or its dynamic counterpart, “widen the earth,” which occurs mainly in cosmogonic contexts. The formula may be expressed in different words, but one particular case is of special interest: pṛthivī “wide” / prath- “widen” and kṣam- “earth”. The same semantic and linguistic formula is clearly detectable in Lithuanian folklore, primarily in riddles (the static aspect) and cosmogonic tales (the dynamic aspect), namely plati “wide” / plėsti “widen” and žemė “earth” (in various grammatical cases). Latvian folklore also provides close parallels. These correspondences make it possible to reconstruct the Indo-European formula *gʰdʰem- / *gʰdʰom- “earth” and *plet- / *plāt- / *plot- “widen, wide”, thereby explaining the common roots of the Indian and Baltic traditions, despite their differences in form and scale, in a remote period and geographical context. Keywords: Indo-European studies, comparative studies, India–Lithuania, Rigveda, Lithuanian and Latvian folklore, cosmogony, the wide earth.

• Ritimai - lietuviškas ritualo pavadinimas ir jo kilmė. Gamta ir religija Vilnius: Versus aureus, 2006 P. 220-277.
• Из мифологического бестиария: "еж" в космогонических преданиях (балто-балканский ареал). Балтийские перекрестки: этнос, конфессия, миф, текст Санкт-Петербург: Наука, 2005 P. 197-231.