Įvaikinimas Lietuvoje : situacija ir nuostatos

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Įvaikinimas Lietuvoje: situacija ir nuostatos
Alternative Title:
Children adoption in Lithuania: situation and standpoint
In the Journal:
Socialinis darbas [Social Work]. 2002, Nr. 1 (1), p. 66-72
Notes:
Reikšminiai žodžiai: Vaikas; Vaikas, nuostatos; Įvaikinimas; Šeima; Adoption; Attitude; Child; Children adoption; Family.
Keywords:
LT
Įvaikinimas; Šeima / Family; Vaikai / Children.
EN
Adoption; Attitude.
Summary / Abstract:

LTĮvaikinimas - legalus socialinis procesas, nustatantis tėvų ir vaikų, nesusijusių giminystės ryšiais, santykius. Tai vaiko, gimusio vienai porai (biologiniams tėvams), tapimas kitos poros (įtėvių, turinčių tas pačias teises ir pareigas) vaiku, lyg jie būtų biologiškai susiję. Įvaikinimas - ilgalaikis liekamasis (permanentinis) pasikeitimas šeimoje, leidžiantis vaikams pajusti nuolatinių šeimos ryšių privalumus, kurių kitaip jie nepajustų. Įvaikinimas priimtinas tada, kai vaiko biologiniai tėvai dėl įvairių priežasčių nenori ar negali juo rūpintis, o kiti suaugusieji nori ir gali teisiškai prisiimti tėvystės pareigas (Volkovas, 1997). Daugelyje užsienio šalių jau seniai nėra valstybės išlaikomų vaikų globos įstaigų, tačiau ne todėl, kad ten geresni tėvai ir niekas „neatsikrato" vaikų. Esmė ta, kad tose šalyse nustatyta įvaikinimo ir globos tvarka - vaikai iš karto patenka iš vienos šeimos į kitą. Vaikų psichiatro, Universitetinės sutrikusio vystymosi vaikų centro poliklinikos direktoriaus, medicinos mokslų daktaro D. Pužo (1997) nuomone, „daug Lietuvos našlaičių galėtų augti šeimose. Į tai turėtų būti nukreipta valstybės socialinė politika. Šiuo metu beveik nesistengiama sudaryti galimybių, kad kuo daugiau vaikų galėtų augti natūralioje šeimos aplinkoje" (Elsenberg, Murkoff, 1990). įvaikinimo teorija ir praktika rodo, kad įvaikinimas yra mažiausiai nuo biologinės tėvystės nutolusi vaiko globos forma. Sėkmingai įvaikintas vaikas mažiausiai pajus biologinių tėvų nebuvimo padarinius ir bus visos reikiamos sąlygos brandžiai asmenybei formuotis.Šio straipsnio tikslas - atskleisti įvaikinimo klausimus ir nuostatas Lietuvoje. Uždaviniai: išanalizuoti pedagoginę, psichologinę, teisinę, sociologinę literatūrą įvaikinimo proceso klausimais; atskleisti įvaikinimo socialinius, pedagoginius ir psichologinius aspektus. Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė, ekspertų apklausa, anketinė apklausa. [Iš leidinio]

ENThe main socialisation institute of a child without a family is an asylum. The child comes with a definite experience of social life and cultural basis. But the parents are still not making efforts to acknowledge that the child has equal rights as a partner of the general activities and to make conditions for his wide activities. The institutions shall attempt to create for the child without a family the conditions for the communication with adults and other children of the same age. The research proved that when a child gets into a family (when he or she is adopted) with a favourable environment, he reaches the same level of the other children of his age grown in the tutor or nuclearic family. Children adoption in Lithuania is a very important phenomenon. [text from author]

ISSN:
1648-4789; 2029-2775
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/20403
Updated:
2018-12-17 11:02:23
Metrics:
Views: 23    Downloads: 16
Export: