Nationality statistics and russian politics in the mid-nineteenth century

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Nationality statistics and russian politics in the mid-nineteenth century
Alternative Title:
Tautinė statistika ir Rusijos politika (XIX a. 6-7 deš.)
In the Journal:
Lithuanian historical studies . 2005, vol. 8 : 2003, p. 95-122
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Ideologija; Kalba ir konfesija; Lietuvos istorija; Rusijos etninė politika XIX a. viduryje; Rusijos imperija; Statistikos tikslai; Tautinė statistika; Tautiškumo kriterijai; Visuotinis gyventojų surašymas; XIX a.
EN
19th c.; An aims of the statistics; Criteria of nacionality; General population census; Ideology; Language and confession; Lithuanian history; Nationality statistics; Russian Empire; Russian ethno-politics in mid-19th
Summary / Abstract:

LTXIX a. I pusėje Rusijos imperijos multietniškumas nebuvo labai rimta politinė problema valdančiajam elitui, tačiau modernizacijos procesas bei tautinės problemos privertė Rusijos valdžią atkreipti dėmesį į etninę valstybės įvairovę. Siekimas efektyviau valdyti didelę imperiją ir politinės priežastys skatino tautinius surašymus. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama klausimui, kokios priežastys paskatino tautinius surašymus Rusijos imperijos Šiaurės vakarų krašte (šiandieninėje Lietuvoje ir Baltarusijoje) XIX a. viduryje, kaip keitėsi statistikos rinkimo metodai ir kaip vėliau surinkta medžiaga buvo naudojama politiniams tikslams. I tautinės statistikos rinkimą nereikėtų žiūrėti tik kaip į ideologinį instrumentą. Valdžiai reikėjo kaip galima tikslesnių „pakraščių“ tautinės statistikos duomenų, kad galėtų efektyviau valdyti bei fiksuoti tautinės politikos rezultatus.Vis dėlto tautiniai surašymai naudoti ir politiniams tikslams, tai rodė vis didėjantis valdžios nepasitikėjimas „lenkų“ (pirmiausia katalikų dvasininkijos) surinkta statistine medžiaga. Nors Rusijos etnografai buvo sureikšminę imperijos valdžiai parankų kalbos kriterijų apibrėžiant liaudies tautiškumą, tačiau net ir XIX a. viduryje sutinkame ne vieną tautinės statistikos atvejį, kaip prioritetas teiktas ne kalbai, bet konfesijai. Tai rodo, kaip stipriai to meto viešajame rusiškame diskurse buvo įsišaknijęs konfesijos ir tautiškumo tapatinimas. Tuo tarpu socialinio elito (pirmiausia bajorijos) tautinę priklausomybę rodė konfesija, kultūra, politiniai siekiai, taip pat kalba. Nors ideologiškai kartais būdavo paranku akcentuoti daugumos bajorijos rusišką ar lietuvišką kilmę, tačiau etnopolitinė realybė (daugumos bajorijos išpažinta katalikybė, vartojama lenkų kalba, politiniai siekiai (kitaip tariant, savimonė)) jau neleido to daryti. Rusijos valdžia tautinę šio krašto statistiką naudojo tam, kad būtų įrodyta, esą šis kraštas yra ne lenkiškas, bet rusiškas. Kartu, žinoma, buvo naudojami ir kiti argumentai, pirmiausia – istoriniai. [Iš leidinio]

EN[…] The present paper deals with the causes of the censuses in the Northwest Province of the Russian Empire (in what is now Lithuania and Belarus) in the mid-nineteenth century, with the changes that the gathering of the material underwent and with the use of the collected data for political purposes. Nationality statistics should not be seen merely as an ideological tool. The authorities were in need of nationality statistical data to ensure more effective administration and assessment of the results of their nationality policies. Nevertheless, nationality censuses served ideological aims, too. That was attested by the increasing mistrust of the authorities in statistical data, presented by 'the Poles' (mostly by the Catholic clergy). Although Russian ethnographers had placed emphasis on language as a criterion handy for the imperial government in the definition of the nationality of the common people, even in the mid-nineteenth century priority was often given to faith rather than language. That demonstrated how deep-rooted was the equation between faith and nationality in Russian public discourse at that time. Meanwhile as far as the social elite was concerned, national identity was specified by faith, culture, political aspirations and language, too. Although ideologically it was sometimes more convenient to emphasize the Russian or Lithuanian origin of the majority of the gentry, ethno-political reality prevented this from being done with any consistency. Nationality statistics were used in order to 'prove' that the region was allegedly not Polish but Russian. Other arguments, largely historical, were used as well. [From the publication]

ISSN:
1392-2343, 2538-6565
Subject Area:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/20306
Updated:
2020-07-28 20:26:24
Metrics:
Views: 5    Downloads: 1
Export: