1861-1862 m. Lietuva: patriotinės religinės manifestacijos
LTŠis straipsnis yra skirtas Lietuvos dvasininkijos politinio patriotinio sąjūdžio tyrimui. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas patriotinėms religinėms manifestacijoms, kurios buvo tiesiogiai susijusios su dvasininkija ir bažnyčiomis. Darbe pateikiama bendra patriotinių religinių manifestacijų Lietuvoje panorama – aiškinamasi, dėl ko, kada ir kur Vilniaus ir Kauno vyskupijų bažnyčiose prasidėjo pirmieji patriotiniai gedulo renginiai, kada jie peraugo į politines religines manifestacijas, koks buvo tokių demonstracijų mastas, rūšys, raiškos specifika iki karo padėties paskelbimo ir kaip pasikeitė situacija ją paskelbus, kaip keitėsi dvasininkijos laikysena, taip pat religijos požiūriu – politinio patriotinio sąjūdžio Lietuvoje ir tokio sąjūdžio Lenkijoje skirtumai. Konsoliduojant 1863 m. sukilimui Lietuvos visuomenę Katalikų bažnyčiai teko svarbi vieta. Politinis patriotinis sąjūdis prasidėjo bažnyčiose ir toliau liko glaudžiai susijęs su religinėmis apeigomis. Aktyvesnė dvasininkijos pozicija paspartino patriotinių ir anticarinių nuotaikų stiprėjimą. Patriotinės religinės manifestacijos buvo pagrindinė manifestacijų rūšis. Jų formos nebuvo originalios, o perimtos iš Lenkijos. Tačiau patriotinėms religinėms manifestacijoms Lietuvoje, kitaip nei Lenkijoje, buvo būdingas nuosaikus ir atviras politinis charakteris. Manifestacinis judėjimas Lietuvoje neįgavo religinio turinio. Jis nekėlė didesnių politinių religinių reikalavimų, nenaudojo radikalių religinės kovos būdų kaip Lenkijoje, nors ir eskalavo religinę formą.Reikšminiai žodžiai: Istorija; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Manifestacija; Patriotizmas; Religija; History; Lithuania; Manifestation; Patriotism; Political and religious manifestations at 1861- 1862; Religion.
ENThe paper presents the research of the political patriotic movement of the Lithuanian clergy. It focuses on patriotic religious parades that were directly related to the clergy and churches. The paper presents a general panorama of patriotic religious parades in Lithuania, i.e. it explores why, when and where the first patriotic mourning events began in the churches of Vilnius and Kaunas dioceses, when they grew into political religious parades, what the scale and kinds of these demonstrations were, and the specific features of their expression prior to declaration of martial law and how the situation changed after its declaration, how the attitude of the clergy changed, and how the political patriotic movement in Lithuania differed from this movement in Poland with regard to religion. The Catholic Church played an important role in consolidating Lithuanian society for the 1863 uprising. The political patriotic movement started in churches and subsequently remained closely connected with religious rites. The clergy’s more active position hastened the strengthening of the patriotic and anti-Tsarist moods. Patriotic religious parades were the main kind of parades. Their forms were not original but rather taken from Poland. However, the patriotic religious parades in Lithuania, unlike those in Poland, had a moderate and openly political character. The parade movement in Lithuania did not acquire any religious content. It did not put any greater political religious requirements and did not use the radical means of a religious struggle like in Poland, although it did escalate the religious form.
