Prijungiamieji sakiniai ir jų dėmenų jungimo priemonės marijampoliškių šnektose

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Prijungiamieji sakiniai ir jų dėmenų jungimo priemonės marijampoliškių šnektose
Alternative Title:
Complex sentences and their conjunctions in subdialects of the Marijampolė region
In the Book:
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariama marijampoliškių šnektų prijungiamieji sakiniai ir jų dėmenų jungimo priemonės. Prijungiamuoju laikomas sudėtinis sakinys, kuriame bent du predikatiniai dėmenys suvokiami kaip sintaksiškai nelygiaverčiai ir vienas iš jų yra subordinuotas kitam dėmeniui ar atskiram jo žodžiui. Marijampoliškių šnektos labai artimos bendrinei kalbai. Prijungiamieji sakiniai skiriami į du tipus – žodžio prijungiamuosius ir sakinio prijungiamuosius. Marijampoliškių šnektų prijungiamųjų sakinių savitumai daugiausia priklauso nuo dėmenis siejančių jungiklių arba nuo tam tikrų sąsajų paplitimo. Aptariami savitumai ir jungiamųjų priemonių variantai įžvelgiami ne tiek atskirose šnektose, kiek tos pačios šnektos skirtingų kartų kalbėtojų tekstuose. Turinio (aiškinamuosiuose) sakiniuose atraminiu žodžiu ypač dažnai eina sako ir žino, o ypač retas yra tarė. Itin dažnas daugiafunkcis jungtukas kad; aptariamoms tarmėms gana neįprastas jungtukas jog – jis retai pateiktas tik Jono Basanavičiaus užrašytose pasakose turinio šalutiniam dėmeniui jungti. Kapsų vardu vadinti marijampoliškiai, jau senokai „kapsi“ nenuosekliai – tai matyti iš Lietuvių kalbos žodyno pavyzdžių, iš Basanavičiaus užrašytų „Lietuviškų pasakų“. Laiko ir įvairiose lyginamosiose konstrukcijose nediferencijuojamas jungtukas kaip (kар) ir kai – dažnesnis ir turbūt senesnis palyginimuose yra kai. Pažyminio šalutinis dėmuo iš seno dažniau pradedamas įvardžiu katras, prieveiksmiais kur ir ką nei įvardžiu kuris. Priežasties šalutinis dėmuo iš seno retai pradedamas jungtukais kadangi ir nes – juos pakeičia skolinys ba, kad.Reikšminiai žodžiai: Jungtukai; Marijampoliškių šnektos; Prijungiamieji jungtukai; Prijungiamieji sakiniai; Sintaksė; Veiksmažodžiai; Complex sentences; Conjunctions; Subdialects of Marijampolė region; Subdialects of the Marijampolė region; Subordinate conjunctions; Syntax; Verbs.

ENThe article discusses complex sentences (and conjunctionless sentences of respective meanings) in the subdialects of Marijampolė region which are close to Standard Lithuanian. In this study, complex sentences have been classified following the classification of Lithuanian sentences described in the academic grammars. Thus, they are firstly grouped into complex sentences with integrated and non-integrated subordinate clauses. It has been found that the conjunction jog 'that' is seldom used in the Marijampolė subdialects; as a bookish word, it sometimes occurs in completive subordinate clauses and is never used in correlative clauses. Reducing of kaip 'how' to kар, traditionally known as 'kapsėjimas', has long become inconsistent and nowadays the changes kaip > kар or teip > tep are rather rare. In the clauses of time, the conjunctions kai 'when' and kaip 'how' are often used interchangeably. In relative clauses, the relative pronoun katras is used more often than kuris 'which'. Clauses of cause are seldom introduced by the conjunctions kadangi or nes 'because' as in the clause initial positions they are often replaced with the borrowed ba 'because'. [text from author]

ISBN:
9786094110122
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/19950
Updated:
2014-12-29 16:29:10
Metrics:
Views: 179
Export: