Moteris teisinėje Vilniaus ir Kauno kasdienoje XVI a. pirmojoje pusėje : modernėjančio gyvenimo ženklai

LTStraipsnyje analizuojama moters teisinė padėtis kasdieniniame Lietuvos XVI a. pirmos pusės miesto gyvenime. Kartu straipsnyje atskleidžiamos to meto socialinės bei teisinės realijos. Analizuodama moterų padėtį, autorė remiasi ne tik šiuolaikinių autorių darbais, bet pateikia ir išsamius istorinių šaltinių duomenis. Nagrinėjant temą, atskleidžiant moterų padėtį, analizuojamas bendras Vakarų kultūros kontekstas. Didelė dalis tyrimo skirta atskleisti moters veiksnumo, jos savarankiškumo turtiniais ir teisiniais klausimais, problematikai. XVI a. pirmosios pusės Lietuvos teismų ir kitų institucijų dokumentų turinys atskleidžia, kad moteris tuo metu turėjo galimybę būti aktyvi teisinių santykių dalyvė. Moteris to meto institucijose galėjo atstovauti ne tik savo interesams, bet ir kitiems asmenims (sutuoktiniui). Konstatuojama, nors to meto moters teisinė padėtis ir buvo komplikuotą, tačiau tai buvo susiję ne tiek su priklausymu lyčiai, kiek su miestų teisinio gyvenimo ypatumais, kuris buvo pradėjęs perimti Vakarų Europos patirtį. Lietuva perėmė ir pritaikė Vakarų Europoje susiklosčiusį miesto sąrangos modelį, laidavusį civilizuotesnio žmonių bendrabūvio galimybę. Modernėjant Lietuvos teisiniam ir instituciniam gyvenimui, modernėjo ir moters teisinė padėtis. Su teisminio moters atstovavimo principu susidūrus tuomet, kai šis Europoje jau tapo atgyvena, Lietuvoje buvo perimtas ne iš esmės archajiškas jo turinys, bet tik išorinis pavidalas. Tokia patirties perėmimo forma ne tik neeliminavo moters iš teisinės miesto kasdienos, bet ir garantavo palankesnę terpę jos saviraiškai.Reikšminiai žodžiai: Atstovavimas; Kasdienybės istorija; Kaunas; Magdeburgo teisė; Miestas; Miesto bendruomenė; Miesto teisė; Miestų istorijos tyrimai; Moteris; Moterų istorija; Moterų studijos; Naujųjų laikų istorija; Savivaldus miestas; Teismas; Teisė; Vilnius; A law; Advocacy; City; Court; Gender Studies; Kaunas; Lithuania; The Early Modern Time; The History of Cities; The History of Everyday Life; The Magdeburg Rights (Magdeburg Law); The law history; The municipality; Vilnius; Women; Women's history.

ENThis article analyses the legal status of woman in everyday urban life in Lithuania in the first half of the sixteenth century. The article also reveals the then social and legal realities. In the analysis of the status of woman, the author refers not only to works of contemporary authors, but also provides extensive data from historical sources. In considering the topic and revealing the status of woman, the overall cultural context of the West is analysed. A large part of the study is dedicated to revealing the problems of woman’s capacity and her independence in property and legal issues. The contents of the documents of Lithuanian courts and other institutions dated to the first half of the sixteenth century reveal that at that time woman had the possibility to be an active party in legal relations. In institutions of that time, woman could represent not only her own interests, but also other persons (spouse). It is stated that, though the legal status of woman of that time was complicated, it was related not so much to gender as to the peculiarities of urban legal life, which had begun to take over the Western European experience. Lithuania took over and applied the city structure pattern that formed in Western Europe, which guaranteed the possibility of more civilised community life. With the Lithuanian legal and institutional life undergoing modernisation, the legal status of woman underwent modernisation, too. Since the principle of judicial representation of woman was met only when in became a thing of the past in Europe, Lithuania took over only its external appearance but not its essentially archaic content. This form of take-over of experience not only did not eliminate woman from the urban legal daily life, but also guaranteed a more favourable environment for her self-expression.

• Teisė / Law
• Istorija / History