Kodėl lietuviai vis dar balsuoja?

LTStraipsnyje tiriamos dalyvavimo rinkimuose motyvacijos Lietuvoje: keliamas klausimas, kodėl visuomenėje plačiai paplitus nepasitikėjimui Seimu, nematant tinkamų atstovų ir apskritai netikint permainomis į gera, vis dar 49 proc. gyventojų susirenka balsuoti. Analizuojant 2008 m. vykdytos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenis, bendrais, labiausiai dominančiais bruožais nubraižomas bendras dalyvavimo rinkimuose motyvacijų paveikslas. Randama, jog lietuvių apsisprendimą dalyvauti rinkimuose geriausiai paaiškina pilietinės pareigos jausmas, noras tokiu būdu pareikšti savo valią valdant šalį ir lojalumas remiamai politinei jėgai. Tuo tarpu į šiuos motyvacinius aspektus pažvelgus per kartų prizmę, paaiškėja kiek stebinantis dalykas: nors kelios tendencijos, spėtos iš ankstesnių kokybinių tyrimų ir pasitvirtina (su amžiumi kiek stiprėjantis dalyvavimo rinkimuose kaip pilietinės pareigos atlikimo jausmas, lojalumo savo remiamai politinei jėgai demonstravimo poreikis), remiantis duomenimis, nebūtų galima teigti, jog iš bendro dalyvaujančiųjų rinkimuose konteksto tirtomis dalyvavimo motyvacijomis reikšmingai išsiskiria jauniausioji karta - tiek bendras jiems būdingas įvairių motyvacinių aspektų rinkinys, tiek atskiriems aspektams teikiama svarba, tiek, galų gale, labiausiai apsisprendimą dalyvauti nulemiantys veiksniai tarp jų yra tie patys kaip tarp daugumos kitų grupių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Rinkimai; Motyvacija; Jaunimas; Election; Motyvation; youth.

ENThe article analyses motivations for participation in elections in Lithuania. The author seeks to answer to the question as to why, bearing in mind the widespread public distrust in the Seimas and the absence of suitable candidates as well as the universal belief in a change for the better, 49% of residents still cast their votes. By analysing the data of the representative survey of Lithuanian residents performed in 2008, the general image of motivation for participation in elections is presented. The results of the survey reveal that the decision to participate in election is best explained by the feeling civil responsibility, the wish to express one’s will in the governance of the state and loyalty to the supported political force. However, when considering these motivational aspects from generations’ perspective, a rather surprising aspect is observed: although several tendencies suggested on the basis of previous qualitative research have proved to be true (the need for participation in elections as a feeling of performing ones civil responsibility or demonstration of support for a specific political power increases with age), based on the results, it could be wrong to claim that the young generation motivationally stands out from the general context of people participating in elections.