Humanizmas - socialinės pedagogikos teorinis-metodologinis pagrindas

LTŠiame straipsnyje, remiantis Vakarų ir Rytų Europos mokslininkų tyrimais, aptariami humanizmo kaip socialinės pedagogikos teorinio – metodologinio pagrindo aspektai, analizuojamos humaniškų santykių problemos šiuolaikinės visuomenės dvasinių – dorovinių pagrindų krizės sąlygomis. Svarbiais destabilizuojančiais visuomenę sunkumais tapo augantis nedarbas, finansinės – ekonominės padėties pablogėjimas, šeimos funkcijos susilpnėjimas, turėję įtakos ne tik suaugusių, bet ir vaikų bei paauglių elgesio demoralizacijai. Straipsnyje diskutuojama dėl naujų mokyklinio ugdymo vakarietiškų modelių aktualumo. Socialinė pedagogika šiame straipsnyje pateikiama kaip žmogaus dvasinių santykių puoselėtoja, individo teises būti pilnaverčiu visuomenės nariu sergėtoja. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Humanistinis ugdymas; Humanizmas; Socialinė pedagogika; Humanism; Humanistic education; Social pedagogy; Sociall education.

ENThe présent day information society expériences the problem of humanism in the context of spiritual and moral crisis. That is why, this article of social pedagogy, deals with the problems of individual's relationships with oneself, his/her environment- in the sense of micro, macro, mezo environments. On the basis of the works of Western scholars, this article présents new orientations of humanistic éducation at schools. The article emphasises the idea that leading spiritual life is the most significant humanistic function in social pedagogy. The goal of social pedagogy is to help a person to find a suitable place in the society, become the personality capable of solving his/her own problems. [From the publication]