Does corruption increase emerging market bond spreads?
LTStraipsnyje nagrinėjamas ryšys tarp korupcijos ir vyriausybių ir firmų besivystančiose rinkose skolinimosi kaštų. Nagrinėdami obligacijų, kuriomis prekiaujama pasaulinėje rinkoje, duomenis ir Transparency International korupcijos duomenis, autoriai parodo, kad šalys, kurios suvokiamos kaip labiau korumpuotos, turi mokėti didesnę premiją leisdamos obligacijas. Straipsnyje parodyta, kad globali obligacijų rinka priskiria pagrindinį vaidmenį korupcijai, kai nustatoma skolos kaina tiek firmoms, tiek vyriausybėms besivystančiose rinkose. Korupcijos balo pagerėjimas nuo Lietuvos lygio iki Čekijos Respublikos lygio sumažina obligacijų platinimo kainą maždaug penktadaliu. Tai teisinga netgi kalbant apie makroekonominius kintamuosius ir politinę riziką. Tokias pačias išvadas autoriai padarė skaičiuodami korupcijos poveikį tiek taikant OLS, tiek Heckman parinkimo modelį. Nepasitvirtino autorių hipotezė, kad suvoktos korupcijos lygis platinant obligacijas padidėjo dėl Azijos krizės. Obligacijų platinimo jautrumas korupcijai liko toks pat prieš ir po krizės. Pagrindinis klausimas, kurio autoriai nenagrinėjo straipsnyje – kaip korupcija įtakoja finansinių įsipareigojimų nevykdymo tikimybę. Vienas iš stebinančių rezultatų yra tas, kad suvokta korupcija šalyje veikia firmų vertybinių popierių platinimą ir vertybinių popierių valiuta platinimą tokiu pačiu laipsniu, net jei teoriškai korupcija turėtų labai skirtingai įtakoti šiuos du skolintojų tipus.
ENThe paper analyses the relationship between corruption and the borrowing costs of governments and companies in developing economies. Analysing the data of worldwide bond market and the data on corruption of Transparency International, the authors show that countries which are perceived as more corrupt have to pay a higher premium when issuing bonds. The paper shows that the global bond market attributes the key role to corruption when setting the borrowing price for both companies and governments in developing markets. The growth of the Corruption Perceptions Index (CPI) from the level of Lithuania to the level of the Czech Republic reduces the bond circulation price by approximately one-fifth. It is fair even considering macroeconomic variables and political risk. The authors drew the same conclusions when estimating the impact of corruption through the application of both the OLS and Heckman’s selection models. The hypothesis that the CPI increased while circulating bonds due to the Asian crisis has not been confirmed. The sensitivity of bond circulation with regard to corruption remained the same before and after the crisis. The main issue that the authors did not touch upon in the paper is how corruption influences the probability of default. One of the surprising results is that perceived corruption in the country affects the circulation of companies’ securities and of currency denominated securities to the same extent, even if theoretically corruption should affect these two types of creditors very differently.
