Отношения между Литвой и Польшей конца 1980-х - 1990-х годов в контексте проблем Вильнюсского края и положения польского меньшинства в Литве
LTStraipsnyje analizuojami Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai XX a. paskutinį dvidešimtmetį, dėmesį sutelkiant į Vilnijos krašto ir lenkų etninės mažumos problemas. Pristatomi naujausi istorinių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir vadinamojo „lenkų klausimo“ tyrinėjimų duomenys, apžvelgiama tuometinė politinė vidaus padėtisLietuvoje bei išorinės (tarptautinės) intervencijos sprendžiant lenkų etninės mažumos problemą 1980-ųjų pabaigoje ir 1990-ųjų pradžioje. Tiek istoriniai vadinamosios‘lenkų problemos“ aspektai su jos kontekstu Vilniaus krašte, tiek konkreti situacija Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę buvo pradėti iš naujoaptarinėti XX a. 8 deš. pabaigoje, nors problema jau seniai buvo tiek Lietuvos visuomenės, tiek mokslininkų akiratyje. Šiame straipsnyje bandoma dar sykį įsigilinti į Vilnijos krašto ir lenkų etninės mažumos problemą, peržengiant kontraversiško Lietuvos ir Lenkijos valstybių konflikto ribas. Straipsnyje siūloma Lietuvos ir Lenkijosdiplomatinių santykių įtampą analizuoti dramatiškos tautinių socialinių judėjimų, kilusių griūvant Sovietų Sąjungos imperijai, istorijos kontekste. Toks problemos svarstymas yra objektyvesnis ir vaisingesnis. Taip pat atkreipiamas dėmesys į žlugimui pasmerkto, bet tuo metu vis dar gajaus komunistinio režimo pastangas lenkų mažumos klausimą Lietuvoje panaudoti politinėms provokacijoms, kuriomis tikėtasi susilpninti prieš komunistinį režimą stojusias visuomenines ir politines jėgas.
ENThe article is devoted to the new historical investigations on the problem of the Lithuanian National Movement ("Sąjūdis") and the "Polish issue" in Lithuania: the intrinsic situation and the interventions of outside in the end of 1980-ies beginning of the 1990-ies. The so called "Polish issue" in Lithuania both in its full historical dimension and in the special acute meaning that appeared in the end of 1980-ies - since a long time finds itself in the field of the scientific and civil attention. Our paper is an attempt to lead this issue out of the borders of only Lithuanian-Polish controversial discourse and to consider it in the context of all the dramatic history of the national movements in the period of the Soviet Union's disintegration, in the system of political provocations which the communist regime, doomed already to its downfall, tried to use for repression against its contestants.
