Prioritetinės švietimo reformos kryptys: naujas etapas ar senojo tąsa?

LT1997 metais baigėsi pirmasis švietimo reformos etapas. Antrojo etapo tikslai ir uždaviniai sukėlė dar didesnį susidomėjimą tolesne reformos eiga ir paskatino imtis detaliau ir įvairiapusiškiau nagrinėti numatytas reformos kryptis. Siekiant atlikti prioritetinių antrojo švietimo reformos etapo krypčių analizę, buvo pasirinkti šie tyrimo metodai: dokumentų analizė ir ekspertinis vertinimas. Suformuluoti antrojo švietimo reformos etapo trys prioritetiniai tikslai: ugdymo bei studijų modernizavimas ir švietimo kokybės gerinimas, socialinių pedagoginių mokymosi ir studijų sąlygų gerinimas, švietimo sistemos tobulinimas. Antrojo švietimo reformos etapo dokumentų analizė parodė, jog teoriškai daugiausia turėtų laimėti du labiausiai viena nuo kitos nutolusios švietimo sistemos grandys – mokykla ir ministerija. Tačiau realiai kol kas funkcijos perskirstomos tik ministerijos naudai. Antrajame švietimo reformos etape nenumatomas joks esmingesnis pasikeitimas švietimo decentralizacijos link. Galima tikėtis nebent nereikšmingų funkcijų ir „skurdo decentralizacijos“. Kitose šalyse vykusių reformų patirtis rodo, jog pirmajame švietimo reformos etape naudinga ir pateisinama išlaikyti santykinai didelį švietimo centralizacijos laipsnį. Tačiau tame etape, kurį yra pasiekusi Lietuvos švietimo reforma (t. y. praėjus dešimčiai metų nuo reformos pradžios), esamas centralizacijos laipsnis gali apsunkinti platesnį žemesnių švietimo grandžių įtraukimą į reformos sklaidos procesą.

ENIn 1997 the first stage of the education reform was accomplished. The aims and objectives of the second stage aroused more interest in the further progress of the reform and encouraged more thorough and versatile analysis of the planned reform directions. In order to perform the analysis of priority directions of the second stage of the education reform, the following methods of research have been chosen: analysis of documents and assessment by experts. Three priority goals of the second stage of the education reform have been formulated: modernisation of education and studies and education quality improvement, improvement of conditions of training and studies of social pedagogues and the overall system of education. The analysis of documents of the second stage of the education reform has revealed that, theoretically, the school and the ministry, the two links of the education system most remote from each other, should win. However, in reality, these functions have been distributed in favour of the ministry so far. No changes towards the decentralisation of education are scheduled for the second stage of the education reform. Only the decentralisation of minor functions can be expected. Other countries’ practice in the field of reforms demonstrates that, at the first stage of the education reform, it is useful and justifiable to preserve a relatively high degree of education decentralisation. However, the degree of the decentralisation at the stage Lithuanian education reform has reached (i.e. ten years after the launch of the reform), may complicate the process of wider involvement of lower links of the education system into the process of the reform dissemination.