Humaniško baudžiamojo įstatymo link - ar Lietuvos baudžiamoji teisė sugebėjo išsivaduoti iš represyvumo gniaužtų?

LTStraipsnyje nagrinėjama baudžiamajame įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo, trukdančio tinkamai įgyvendinti humaniškumo ir teisingumo principus, problematika. Straipsnio tikslas – išanalizuoti baudžiamojo įstatymo nuostatas, kurios riboja teismų galimybes taikyti proporcingą ir humanišką baudžiamąją atsakomybę, įvertinti jų problematiką ir pateikti galimus jos sprendimo būdus. Tyrimo objektas – baudžiamojo įstatymo nuostatos bei institutai, kurie, straipsnio autorių nuomone, kelia didžiausius iššūkius siekiant humaniškos, teisingos ir proporcingos baudžiamosios atsakomybės. Atlikta analizė parodė, jog teismų taikomas bausmės švelninimas pagal BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas tam tikrų kategorijų baudžiamosiose bylose yra itin dažnas – tai suponuoja perteklinį įstatymų leidėjo BK Specialiosios dalies straipsniuose numatytų sankcijų griežtumą už tam tikras nusikalstamas veikas, todėl jos turėtų būti peržiūrėtos ir sušvelnintos. Dar vienas ydingas ir pernelyg represyvus BK institutas – recidyvistas. Asmens pripažinimas recidyvistu ne tik jį stigmatizuoja, bet ir kelia didelių abejonių dėl praktinės naudos bei galimo prieštaravimo non bis in idem principo reikalavimams. Galiausiai, svarstytina galimybė baudžiamajame įstatyme numatyti galimybę teismui vietoje bausmės kaltininkui motyvuotai skirti kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones, taip pat tam tikrus iš nusikalstamų veikų kylančius ginčus spręsti taikant mediacijos procedūrą – visa tai, neabejotinai, prisidėtų prie veiksmingos, humaniškos ir teisingos baudžiamosios justicijos idealų įgyvendinimo. Pagrindiniai žodžiai: bausmė, baudžiamojo poveikio priemonės, mediacija, recidyvistas, įstatymų leidėjas, humaniškumas, BK 54 straipsnio 3 dalis.

ENThe article analyses issues related to the legal regulation established in the Criminal Code of the Republic of Lithuania that hinders the proper implementation of the Principles of Humanity and Justice. The aim of this article is to provide an analysis of the problematic aspects of criminal law provisions that restrict the possibilities of applying proportionate and humane criminal liability and to propose possible solutions. Accordingly, the subject of the paper covers the provisions and institutes of the Criminal Code, which cause the greatest challenges to achieve humane, just and proportionate criminal liability. The conducted analysis has demonstrated that the mitigation of penalties by courts under Article 54(3) of the Criminal Code is particularly frequent in certain categories of criminal cases, suggesting an excessive severity of the sanctions prescribed by the legislator in the Special Part of the Criminal Code for various criminal offenses, therefore, necessitating legislative review and mitigation. Another flawed and excessively repressive provision in the Criminal Code is the recidivist institute. Recognizing a person as a recidivist not only stigmatizes them but also raises serious concerns regarding its practical utility and potential contradiction with the non bis in idem principle. Finally, it is worth considering the possibility of introducing legal provisions allowing courts to impose several mutually compatible penal sanctions instead of a single penalty. Additionally, certain disputes arising from criminal offenses could be resolved through mediation procedures. Undoubtedly, these measures would contribute to the enhancement of an effective, humane, and just criminal justice system. Keywords: penalty, penal sanctions, mediation, recidivist, legislator, humanism, Arti cle 54(3) of Criminal Code.

• Ar prasminga arešto bausmė?. Teisės problemos 2009, 4 (66), 5-30.
• Baudos bausmė atgrasymo iliuzijos spąstuose. Jurisprudencija 2019, 26 (2), 292-307.
• Baudžiamojo poveikio priemonės - įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą teisinio reguliavimo problemos. Teisės problemos 2017, 2 (94), 62-86.
• Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams naujovės ir probleminiai aspektai. Kelyje su Konstitucija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022. P. 167-191.
• Humanizmo principas Lietuvos baudžiamojoje politikoje. Kelyje su Konstitucija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022. P. 268-290.
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies sistemiškumo iššūkiai.. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. 416 p.
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių sankcijų sudarymo probleminiai aspektai. Teisė 2011, 79, 7-21.
• Mediacija Lietuvos baudžiamojoje ir administracinių nusižengimų justicijoje teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Kriminologijos studijos 2017, 5, 91-114.
• Mediacijos igyvendinimas probacijos tarnybose Lietuvoje. Teisės problemos 2016, 2 (92), 69-87.
• Mediacijos (sutaikymo) smurto artimoje aplinkoje atvejais galimybės Lietuvoje. Kelyje su Konstitucija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022. P. 220-236.
• Nepilnamečių baudžiamoji justicija Lietuvoje - ar esamos baudžiamosios teisės priemonės ir jų taikymo praktika tinkamai atliepia nusikalstamo nepilnamečių elgesio priežastis ir tendencijas?. Teisės apžvalga 2024, 1 (29), Contemporary law trends and perspectives, 86-118.
• Nepilnamečių nusikalstamas elgesys: psichologiniai mediacijos taikymo aspektai. Teisės problemos 2012, 2 (76), 96-110.
• Resocializacijos įgyvendinimo problemos ir galimybės Lietuvos kalėjimuose. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2023, 26, 88-104.
• Teisingos bausmės beieškant: švelnesnės bausmės skyrimas už neteisėtą disponavimą dideliu ar labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Teisės problemos 2020, 1 (99), 1 pdf (27 p.).
• Teisingumo principas kaip bausmės vykdymo atidėjimo prielaida. Jurisprudencija 2020, 27 (2), 454-475.
• Teisingumo principas skiriant bausmę. Teisės apžvalga 2016, 2 (14), 75-97.