Apšvietos epochos dvasia ir Lietuvos visuomenės tikrovė

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Apšvietos epochos dvasia ir Lietuvos visuomenės tikrovė
Keywords:
LT
Apšvieta; Apšvietos filsoofija; Filosofija / Philosophy; Mokykla / School; Mokslas; Protas; švietimas; Universitetai / Universities.
EN
Education; Enlightenment; Lithuanian philospophy; Mind; Philosophical antropology; Science; The Enlightenment philosophy; The University of Vilnius.
Summary / Abstract:

LTEuropinės sąmonės krizė 1680 – 1715 m. sąlygojo Apšvietos epochos pradžią. Dėl absoliutizmo krizės ir minties laisvės religijoje buvo sukurta laisvamanybė. Naujai kuriamame žmogaus ir visuomenės modelyje kilmingųjų luomo vertė nebuvo pripažinta. Apšvietos laikotarpiu filosofinė antropologija buvo kuriama natūralistiškai. Lietuvoje metafizinėmis prielaidomis grindžiama antropologija buvo remiama katalikiškos Apšvietos. XVII a. Abiejų Tautų Respublikoje būta nedrasių bandymų pareikšti, kad profesinis ir pilietinis jaunuomenės parengimas gyvenimui turi būti atiduotas ne į Bažnyčios, o į valstybės rankas. XVIII a. švietimo supasaulietinimas jau imtas laikyti valstybės pertvarkymo pagrindu. Abiejų Tautų Respublikoje didžioji dalis Apšvietos veikėjų buvo dvasininkai, dėl to čia buvo matoma pasaulietinės ir katalikiškosios Apšvietos sąsaja. Lietuvoje pirmuoju smuiku Apšvietos sąjūdyje griežė Kazimieras Narbutas bei Jeronimas Stroinovskis. XVIII a. pabaigoje buvo pradėtos reikalingos ūkinės ir valstybės gynybos stiprinimo reformos. Edukacinės komisijos iniciatyva buvo reformuota švietimo sistema, kuri turėjo būti grindžiama Apšvietos idealais. Švietimo supasaulietinimas turėjo lemti pilietinio patrioto išugdymą. Mokykla ir mokslas buvo pajungtas visuomenės poreikiams. Reformuotame Vilniaus universitete atsisakyta logikos ir metafizikos studijų. Panaikintas filosofijos fakultetas. Įdiegta naujovė, t.y. prigimtinės teisės mokslas, tačiau jis per siaurai atstovavo filosofijai. Nuo filosofijos buvo atskirti gamtos mokslai.

ENThe crisis of European consciousness (1680–1715) initiated the Age of Enlightenment. The crisis of absolutism and freedom of thought in religion lead to the creation of freethought. The noble class was not recognised in the newly-developed human and social model. In the Age of Enlightenment, philosophical anthropology was created naturalistically. Anthropoly, which was based on meta-physical assumptions in Lithuania, was supported by Catholic Enlightenment. In the 17th-century Polish-Lithuanian Commonwealth, there were modest attempts to declare that professional and civil preparation of young people for life should be handed over to the state rather than Church. Secularisation of education was considered the basis of the state reformation in the 18th century. Most of Enlightenment figures in the Polish-Lithuanian Commonwealth were clergymen, therefore, the link between secular and Catholic Enlightenment was evident. Kazimieras Narbutas and Jeronimas Stroinovskis played the lead violin in the Enlightenment movement in Lithuania. The required reforms related to the economy and strengthening of the national defence were started in the late 18th century. On the initiative of the Education Commission, the educational system was reformed as it had to be based on Enlightenment ideals. Secularisation of education had to develop a civil patriot. School and science were used to serve the society’s needs. Reformed Vilnius University refused the studies of logics and metaphysics. The Faculty of Philosophy was liquidated. An innovation, i.e. natural law, was introduced, however, it insufficiently represented philosophy. Natural sciences were separated from philosophy.

ISBN:
9789955868088
Related Publications:
  • Dėl Lietuvos katalikų dvasininkijos dalyvavimo Edukacinės komisijos veikloje / Aldona Prašmantaitė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė : valstybė, kultūra, edukacija / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. P. 55-71.
  • Ignotus Ignotas : Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis / Eligijus Raila. Vilnius : Aidai, 2010. 236 p.
  • Raštai : filosofijos darbai / Janas Sniadeckis ; iš lenkų kalbos vertė, įvadą ir paaiškinimus parašė Romanas Plečkaitis. Vilnius : Margi raštai, 2007. 379 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/19027
Updated:
2013-04-28 19:01:45
Metrics:
Views: 13
Export: