Lithuanian art and the avant-garde of the 1920s : Vytautas Kairiūkštis and the New Art Exhibition in Vilnius

LTNaujasis avangardinis menas buvo oficialiai pristatytas Lietuvos menininkams ir visuomenei 1923 m. pavasario pabaigoje Vilniuje, kino teatre Corso suorganizuotoje Naujojo meno parodoje. Tas faktas, kad Vilnius tuo metu buvo Lenkijos pavaldume, neišstūmė jo iš Lietuvos meno istorijos lauko. Parodą kuravo ir finansiškai rėmė Vytautas Kairiūkštis, kuris parodoje tai pat eksponavo ir 23 savo kūrinius. Šioje parodoje susidūrė du avangardiniai judėjimai - Rusijos ir Vakarų Europos, joje pristatyta daugybė tapybos, piešimo, skulptūros, architektūros, scenografijos ir spaudos darbų. Juose dominavo kubistinės, konstruktyvistinės ir suprematistinės kompozicijos. Paroda tarsi provokavo žiūrovus pabandyti įžvelgti skirtumus tarp išeksponuotų darbų ir tradicinio meno. Vis dėlto vietinių Vilniaus dailininkų reakcija į parodą buvo neigiama, kadangi jiems ir toliau buvo artimos XIX a. meninės tradicijos. Periodikoje pasirodė publikacijų, kuriose abejota ar tai iš viso menas. Teisybės dėlei reikia paminėti tą faktą, kad ši paroda nebuvo išskirtinis to meto įvykis, kai kuriems lietuvių dailininkams buvo pažįstami avangardiniai judėjimai. Pavyzdžiui, skulptorius Zbignev Pronaszko, kurdamas Adomo Mickevičiaus paminklą, naudojosi kubistine-futuristine stilistika. Nepaisant nepalankaus parodos įvertinimo, Lietuvoje palaipsniui pradėjo sklisti konstruktyvizmo ir suprematizmo idėjos, jos reiškėsi įvairiose meno sferose (tapyboje, literatūroje, architektūroje, dizaine, plakate, teatre ir spaudoje).Reikšminiai žodžiai: Dailininkai; Parodos; Vilnius; Menas; Avangardinis; Artists; Exhibition; Vilnius; Avant-Garde.

ENNew avant-garde art was officially presented to Lithuanian artists and society in the exhibition of new art organised in “Corso” cinema in Vilnius at the end of spring of 1923. The fact that Vilnius belonged to Poland had not pushed it away from Lithuanian art history. The exhibition was curated and financially supported by Vytautas Kairiūkštis, who also presented 23 works of himself. The exhibition covered two avant-garde movements – Russian and the West Europe; it presented many painting, drawing, sculpture, architecture, stage, and paper works. Most of them presented cubist, constructivist, and supremacist compositions. Exhibition sort of provoked visitors to try envisaging differences between the works exposed and traditional art. But the reaction of local Vilnius artists was negative; they were keen on artistic traditions of the 19th c. Periodical press published some opinions that doubted if this was art at all. For the sake of truth, we should mentioned, that this exhibition was an exceptional event of that time, some Lithuanian artists were familiar with avant-garde movements. For example, artistic wood worker Zbignev Pronaszko used cubist-futurist styles when creating a monument to Adomas Mickevičius. Notwithstanding negative evaluation of the exhibition, constructivist and supremacist ideas step-by-step spread in Lithuania; they were noticeable in various spheres of art: artistic painting, literature, architecture, design, posters, teatre, and press.