Problem tożsamości narodowej Litwinów i Polaków na Litwie (1863-1914)

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Problem tożsamości narodowej Litwinów i Polaków na Litwie (1863-1914)
Keywords:
LT
Lenkai; lietuviai; lenkų ir lietuvių santykiai; lenkų ir lietuvių valstybingumas.
EN
Polish; Lithuanians; Polish-Lithuanian relations; Polish-Lithuanian statehood.
Summary / Abstract:

LTNacionalinis identitetas nėra tik racionalaus pasirinkimo problema. Tautinės savimonės ar tautinės priklausomybės jausmas daugeliu atvejų, o dažnai gal ir išimtinai, formuojasi spontaniškai. Tai jausmų ir minčių sfera, kurios neįmanoma tiksliai kiekybiškai apibrėžti. Todėl moksliniuose tyrimuose neišvengiama supaprastinimo, pvz., klasifikuojant tautinės są(vi)monės lygius, išskiriant atskirus tos są(vi)monės komponentus ir priskiriant jiems tą ar kitą vaidmenį. Tačiau, nors ir suvokdami ribotas mokslinės analizės galimybes, neturime teisės atsisakyti mėginimų kuo daugiau išsiaiškinti apie kolektyvinės ir individualios sąmonės procesus tuo istoriniu momentu, kuriame susiformuoja tautos. Juoba kad šioje sferoje mitų netrūksta. Iš liaudies kilusi lietuvių inteligentija rėmėsi praeities kartų kultūriniu paveldu. Bet, skirtingai nuo bajorų, atskirumo pagrindą matė kalboje. Tai suprantama, nes būtent kalba labiausiai išskyrė iš kaimynų slavų. Kitos tradicijos galėjo tik sustiprinti lietuvių savimonę, bet ne pakeisti kalbos primatą. Bajorams, kurie anksti pakeitė kalbą, kalba nebuvo kliūtis patriotiniams jausmams. Bet XIX a. pab. ir jiems iškilo tautinės savimonės dilema, tiksliau, prireikė ją naujai persvarstyti. Lietuvos lenkams svarbiausia buvo ilgaamžė bendros valstybės ir katalikybės tradicija. Tačiau ir kalba įgijo vis didesnės reikšmės, ypač kalbant apie saantykį su kaimynais lietuviais.

ENNational identity is not just a problem of rational choice. In most cases, and quite frequently, exclusively, the feeling of national self-perception or national dependence forms spontaneously. This is a sphere of feelings and thoughts, which is impossible to define in terms of quantity. Therefore in scientific studies one quite frequently can see simplifications, for instance, when classifying the levels of national consciousness and self-perception, when distinguishing the individual components of such consciousness or self-perception and ascribing a certain role to them. However, understanding the limited possibilities of scientific analysis, one may not refuse the attempts to learn on the processes of the collective and individual consciousness in the historical moment of formation of nations as much as one can, since there are lots of myths in the area. Lithuanian intelligentsia, with its folk roots, based its ideas on the cultural heritage of the previous generations. However, differently from the nobility, they saw the basis of separateness in the language, which is natural since the language was very different from the neighbouring Slavonic languages. Other traditions could only strengthen the self-perception of Lithuanians, but not replace the preeminence of the language. The language was not an obstacle to the patriotic feelings of the nobles, who changed the language quite early. However, at the end of the 19th century they also experienced a dilemma of national self-perception, to be more precise, they faced the need to reconsider it. A long-living tradition of the common state and Catholicism was of the utmost importance to Lithuania’s Poles. However, the language also acquired a greater significance, especially in terms of the relations with the neighbouring Lithuanians.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/18447
Updated:
2013-04-28 18:54:24
Metrics:
Views: 61
Export: