Pasaka "Eglė žalčių karalienė". Tomas 4. Tyrinėjimai, kitos žinios

LTUnikalus pasakos "Eglė žalčių karalienė" vaidmuo lietuvių ir kitų tautų kultūroje verčia apsidairyti, kokių tyrinėjimų ši pasaka sulaukė iki šiandienos. Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, parengtas ketvirtas tomas, į kurį sutelkiama dauguma autorių tyrinėjimų, skelbtų straipsniais ar knygose, taip pat ir kita aktuali medžiaga: recenzijos, ištraukos iš enciklopedijų, duomenys iš pasakų tipų katalogų, atskiri paaiškinimai ar įžangų teiginiai, kurie lydi pasakų tekstų publikacijas, mintys iš mokyklinių vadovėlių. Knygoje pateikiami spausdinti darbai, išskyrus dvi išimtis: iš archyvo skelbiama tautosakininkės Margaritos Vymerytės disertacijos ištrauka (1934), viena pirmųjų specifinių mokslinių šios pasakos įžvalgų, ir Maskvos folkloristo Jurijaus Smirnovo, ypač daug sukaupusio medžiagos apie šios pasakos tipo tradiciją Polesėje, pastabos (2007). Pasaka "Eglė žalčių karalienė" yra pavadinama ir kitais vardais, kaip antai "Eglės pasaka", "Žalčio pati", "Žalčio nuotaka", "Vyras-žaltys" ir pan. Naujausiame tarptautiniame Hanso Jorgo Uterio sudarytame pasakų tipų kataloge ji pavadinta "Žaltys jaunikis". Tad ir šiame tome jos vardai įvairuoja. Visus tomo tekstus siekiama pateikti autentiškus, išskyrus tuos, kurie buvo skelbti užsienio kalbomis: jie čia išversti į lietuvių kalbą. Redaguojant lietuviškus tekstus, atsisakyta svetimžodžių, netaisyklingų, neįprastai sudarytų žodžių, nenorminių konstrukcijų. Patvarkyta rašyba, sudabartinta skyryba.